Kolekcija: Yashica FX-D Quartz + nauja oda

Pristatau dar vieną savo kolekcijos fotoaparatą Yashica FX-D Quartz, juodos spalvos (dar buvo versija su chromuota viršutine dalimi). O pristatymo priežastis - noras pasidžiaugti nauju jo kailiuku. Kaip jau rašiau apie Contax 139 Quartz, fotoaparatai, kuriuose buvo naudojamas vinilinis odos pakaitalas, šiuo metu atrodo baisiai dėl to, kad bėgant laikui ši medžiaga ima byrėti ir galų gale visiškai subyra. Kol Yashica gulėjo dėžėje, atrodė gerai, bet kai paėmiau pafotografuoti, viskas aplinkui buvo pribarstyta juodų skutelių.

Pasirodo, šis abiejų fotoaparatų trūkumas nėra atsitiktinis, nes kūnelius abiems gamino ta pati Yashica, gal ir apdailą iš to paties vinilo gamino. Smulkus palyginimas čia:
http://www.camera.portraits.srv2.com/139vfxd.htm

Trumpas Yashica FX-D Quartz pristatymas:

Išleistas 1979-1980 m., kartais vadinamas Contax 139 Quartz mažuoju broliu ar seserimi. Abu fotoaparatai turi vienodą Contax/Yashica bajonetą, todėl gali dalintis optika. Contax yra sunkesnis, didesnis ir solidžiau atrodantis, o Yashica dažnai būdavo naudojamas kaip antrasis fotografo fotoaparatas. Jis yra lengvesnis, mažesnis, bet valdymas labai panašus į Contax'o.

Kaip pagrindinis fotoaparato trūkumas pateikiamas dangos nepatvarumas ir įkyrus byrėjimas. O, kad visi aparatai turėtų tik tokias kosmetines problemas!

Fotoaparatas buvo gaminamas gana trumpai, iki 1983 m., kuomet Yashicą nusipirko kompanija Kyocera. Yashica FX-D yra paskutinė tikroji Yashica. Vėliau Kyocera atpigino gamybą, pradėjo gaminti Yashicas su daugiau plastikinių detalių ir daugiau problemų nei vien tik byranti vinilinė apdaila (FX-3 ir FX-7 modeliai).

Daugiau parametrų Camera-wiki.org:
http://camera-wiki.org/wiki/Yashica_FX-D

Taigi, kaip ir Contax atveju, einu į Kalvarijų turguje esančią audinių parduotuvę, perku dviejų rūšių odos atraižų, klausiu žmonos, kuri oda gražesnė, gaunu palaiminimą ir kerpu naują rūbą. Šįkart naudojau dvipusę lipnią juostelę, Contax'o atveju naudojau klijus, bet pagalvojau, kad gerai turėti galimybę lengvai pakeisti odą ateityje. Klijai gal per daug agresyvus būdas. Perrengimo medžiagų savikaina - apie 1 EUR. Perkant pakaitinę odą iš aki-asahi.com būtų kainavusi 18 USD, o kur dar prarastas meistravimo malonumas!

Štai kaip atrodė kūnelis prieš perrengimą:





O čia - su naujais rūbeliais:









Paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“

Šių metų pabaigoje užderėjo nemažai klasikinės fotografijos parodų. Viena iš jų - Vilniaus metraštininko Juozapo Čechavičiaus fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“, kuri atidaryta Vilniaus paveikslų galerijoje.

Juozapas Čechavičius. Šnipiškių Jėzaus koplyčia ir Neris (fragmentas). Apie 1873. VUB

Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 3 d.

Parodos pristatymas Vilniaus paveikslų galerijos svetainėje:
https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-juozapas-cechavicius-ir-jo-epocha-fotografijoje/

Straipsnis apie parodą „Verslo žiniose“:
https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/12/06/parodoje--fotografo-j-cechaviciaus-epocha

Straipsnis „Lietuvos žiniose“:
https://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/juozapo-cechaviciaus-atradimai-ir-isdaigos/277993
2018 m. gruodžio 7 d., penktadienis
Posted by GiN

Juostelių dėžučių antras gyvenimas

Kosmo Foto nuotrauka
Fotografuojantys su juosta žino, kaip greitai kaupiasi juostų dėžutės - maži cilindriniai plastiko konteineriukai. Galima juos išmesti į plastiko konteinerį perdirbimui, bet ekologiškiausia būtų suteikti jiems antrą gyvenimą ir panaudoti dar kartą. Šiame straipsnyje rasite 16 idėjų, ką galima padaryti:
https://kosmofoto.com/2017/12/16-ways-to-use-empty-film-canisters/
2018 m. rugsėjo 5 d., trečiadienis
Posted by GiN

2017-ieji – juostų sugrįžimo metai

2013 metais kompanija Kodak paskelbė apie savo Ektachrome serijos pozityvinių juostų gamybos nutraukimą. Šis procesas prasidėjo 2009 metais ir gamintojai laikas nuo laiko paskelbdavo apie vienos ar kitos juostos mirtį, kol po keturių metų visiškai nutraukė skaidrinių juostų gamybą. Tuomet buvo kalbama apie ištisos epochos pabaigą, nes šios juostos buvo tapusios legendinėmis dėl savo išskirtinio lengvai atpažįstamo „vaizdelio“, jas labai išpopuliarino žurnalo National Geographic fotografai.
Atrodė, kad taip viskas ir pasibaigs, bet... Kodakas iškentė tik trejus metus ir paskelbė apie Ektachrome sugrįžimą! Ir tai žymi naujos epochos pradžią, nes tuo naujienos nepasibaigė. Gamintojai pradėjo skelbti apie juostų atgimimą ir netgi apie visiškai naujų juostų gamybos pradžią.

Jau kurį laiką vis pasigirsta pasisakymų, kad juosta atgims panašiai, kaip vinilinės plokštelės, kurių pardavimai vis auga. Iki šiol gana skeptiškai vertinau tokius pasisakymus, labiau kaip entuziastų wishful thinking, bet juostų sugrįžimas tikrai rodo gerą tendenciją. Jau pradedu tikėtis naujos epochos atėjimu :)

Sukurtas interneto puslapis, kuriame bus skelbiama apie naujų juostų pasirodymą (ar senų sugrįžimą), joms pasirodžius, bus publikuojami testai, nuotraukų pavyzdžiai ir kita įdomi informacija, įsidėkite į adresinę:
https://emulsive.org/articles/every-new-film-photography-stock-officially-announced-in-2017

 
2017 m. kovo 1 d., trečiadienis
Posted by GiN

Su Pasauline fotografijos diena!

Sasson digital camera, 1975.
Photo courtesy of George Eastman House
Sveikinu visus fotografus, o taip pat besidominčius fotografija su Pasauline fotografijos diena!

Ta proga linkiu apsilankyti šiuo metu veikiančiose fotoparodose:

Energetikos ir technikos muziejuje vyksta Kipro Kaspučio autorinė fotografijų paroda „Šašlykai“,

Nacionalinėje dailės galerijoje - dvi parodos: Izraelio menininko Sharono Ya'ari „Laukų ir miškų pozityvai“ bei Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.

Dar dalinuosi paskutiniu metu rastais įdomiais straipsniais apie fotografiją:
Apie analoginės fotografijos sugrįžimą,
Interviu su skaitmeninės fotografijos išradėju
2016 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis
Posted by GiN

Fotografijos parodos NDG - vasara

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, www.ndg.lt) šiuo metu vyksta dvi didelės fotografijos parodos Sharono Ya‘ari „Miškų ir laukų pozityvai“ ir Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.

Adauktas Marcinkevičius. Vilniaus universiteto Filologijos
fakulteto studentė, gimnastė, vėliau – teatro ir televizijos
režisierė Irena Žvigaitytė-Bučienė (1940–2001). Vilnius, 1959
NDG edukacijos centro gidai liepos 13 ir 27 d. bei rugpjūčio 10 ir 24 d., 17 val. galerijos svečiams, įsigijusiems lankytojo bilietą, ves nemokamas ekskursijas po laikinas ekspozicijas.

Dalyvavimas ekskursijose be registracijos.

Sharonas Ya'ari - Izraelio šiuolaikinis menininkas. „Laukų ir miškų pozityvai“ - viena didžiausių autoriaus personalinių parodų Europoje ir pirmoji Lietuvoje. Tai fotografijos, kuriose nedaug dokumentikai būdingo atsitiktinumo ir spontaniškumo, netgi priešingai - dauguma vaizdų apmąstyti ar net sąmoningai sukonstruoti. Fotografiją autorius pasitelkia kaip priemonę, kuri leidžia koncentruotu vaizdu atskleisti erdvės, vietos, laiko, istorijos sankirtas ir iš šios sankirtos gimstančias prasmes. 

Adauktas Marcinkevičius - genialus fotografas, jaunas palikęs šį pasaulį ir virš penkiasdešimties metų buvęs beveik pamirštas - sugrįžta su savo paroda Nacionalinėje dailės galerijoje. Fotografą labiausiai traukė meninė raiška ir, toldamas nuo grynojo dokumentalizmo, jis pasinėrė į poetinius vaizdinius. Nuo anuomet vyravusio socrealizmo kūrėjas stengėsi pabėgti ne ieškodamas novatoriškų sprendimų, o grįždamas į saugią laiko patikrintą patirtį ir kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos XX a. pradžioje kėlė fotografijos meno pionieriai: apie vaizdo prasmę, fotografijos meno estetiką ir statusą, fotografo pašaukimą. 

Plačiau apie parodas NDG svetainėje:

Planuoju sudalyvauti, rekomenduoju ir jums! :)

2016 m. liepos 27 d., trečiadienis
Posted by GiN

Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“: reminiscencijos

Nedažnai apsilankau Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, www.ndg.lt), bet dievaži tikrai norėčiau dažniau. Kiekvieną kartą apsilankęs jaučiuosi dvasiškai praturtėjęs ir įkvėptas. Nežinau, ar todėl, kad retokai lankausi, ar todėl, kad einu į grandiozines parodas, bet reikalo esmės tai nekeičia.


Noriu pasidalinti savo įspūdžiais iš svetingojo savaitgalio, skirto Algimanto Kunčiaus parodos „Vaizdaraščiai“ uždarymui. Tai nebus kažkokia rimta apžvalga, labiau mano asmeniniai potyriai bei inspiracijos po apsilankymo joje.

Svetingasis savaitgalis reiškia, kad parodos bilietas parduodamas už simbolinę kainą, vyksta nemokamos ekskursijos bei kiti renginiai. Apskritai sunku apibūdinti, kur aš sudalyvavau tą šeštadienį. Tai buvo ištisinis kažko veikimas, prabuvau 4 valandas ir vos sugebėjau prisiversti išeiti. Beje, apie bilieto kainą (0,20 Eur), įdomu buvo stebėti, kai atėję užsieniečiai žiūrėjo į lentelę su užrašytu įėjimo mokesčiu ir negalėjo patikėti, turbūt pagalvojo, kad Lietuvoje labai gera gyventi, kai tokios kainos :) Taip pat sutikau vieną seną pažįstamą, kuri buvo pasipiktinusi tokia kaina ir sakė, kad meno taip pigiai pardavinėti negalima, jau geriau iš vis veltui daryti.

Jeigu tik yra galimybė, visada stengiuosi sudalyvauti ekskursijoje, kur gidė padeda giliau pažvelgti į kūrinius, supažindina su jų sukūrimo aplinkybėmis. Susidėlioja pilnesnis ir gilesnis vaizdas. Po ekskursijos buvome pakviesti sudalyvauti fotografijos dirbtuvėse - pafotografuoti momentiniais fotoaparatais. Vienas iš A. Kunčiaus fotografijos ciklų vadinasi „Reminiscencijos“, tai buvome pakviesti pafotografuoti savo reminiscencijas.


Fotografavome senais Polaroid'ais ir naujais Fuji'ais, kiekvienas turėjome po maždaug 10 kadrų. Man teko Fujifilm Instax 210. Paskui čia pat susiklijavome savo parodą, kuri veiks iki gruodžio 10 d. (ant stiklinės sienos, pakeliui į kavinę).


Buvo įdomu stebėti, kaip ta pati paroda skirtingai inspiravo skirtingus žmones ir kokių gražių nuotraukų jie padarė, koks skirtingas visų mūsų matymas: vieni mato detales, kiti bendrą vaizdą, treti ieško tam tikro turinio.

  

Kelios mintys, kilusios vaikščiojant po parodą:

A. Kunčius labai įdomus kaip metraštininkas. Pradėjęs fotografuoti septintajame dešimtmetyje, jis fotografuoja iki šiol. Tai, kad naudoja juodai baltą vaizdą suteikia jo darbams tęstinumą ir tiesą pasakius, nepajutau „naujųjų laikų“ lūžio, viskas natūraliai ir vientisai gula ant sienų. Kažkur skaičiau, kad jis nemėgsta reportažo, todėl ir parašiau „metraštininkas“, o taip pat reiktų pridurti, kad „rašė“ jis perleisdamas per savo prizmę ir kai kuriuos dalykus parodydamas visai kitoje šviesoje nei pamatytų paprastas praeivis. Labai įstrigo naujųjų Vilniaus rajonų statybos, kurios primena griuvėsius arba Rytuose niekaip nebaigiamus statyti namus, kur vis prilipdomas dar ir dar vienas aukštas.

Algimanto Kunčiaus nuotrauka

Vienas įspūdis labai asmeniškas. Palangos supynių parkelis prie buvusio „Jūratės“ baseino, pakeliui link pliažo. Su mama visada ten eidavom pasisupti pakeliui į paplūdimį, visada norėdavau užsukti „į supynes“, man tada atrodė kaip gražiausias atrakcionų parkas. Kai dabar pažiūrėjau - galvą ten galima buvo nusisukti, o tie betoniniai rentiniai su skylėmis - neįtikėtinas žaidimų atributas žiūrint šių dienų akimis. Ir norint tai suprasti, nereikėjo jokių žodžių - tik tam tikro fotografavimo „kampo“.

Kai kur nuotraukos sukabintos ne chronologine tvarka: kabo 1975 m. daryta nuotrauka greta su 2005 metų vaizdu. Iš vienos pusės atrodo, kaip viskas pasikeitė per tą laiką, o kituose kadruose - sunku atskirti, ar kadras darytas prieš penkis, ar prieš trisdešimt penkis metus. Jei jau kalbu apie Palangą, tai paplūdimyje ne tiek jau daug tų pokyčių. Išorinių yra, bet nusimetę išorinius atributus nuogi mes atrodome panašiai tiek tada, tiek dabar.

Autorius demonstruoja labai aukštą techninį lygį, dauguma atspaudų daryti jo paties. Kai kurie kadrai tokie detalūs, kad atrodo kaip grafikos darbai. Tik gaila, kad anksčiau nebuvo galimybių spausti didesnius atvaizdus. Vaikščiodamas po parodą pagalvojau, kad galima būtų vesti grupes ir vesti teorinių pagrindų kursą. Kaip gražiai prisirišama prie vertikalių, perspektyvos, naudojamos vedančiosios linijos, natūralūs rėmeliai, daugiaplaniškumas, ilgas išlaikymas ir kt.

Populiarūs įrašai

Archyvas

Teikia „Blogger“.

Sekėjai

- Copyright © Fotografuoju.lt -Metrominimalist- Powered by Blogger - Designed by Johanes Djogan -