Kvietinio alaus gamyba iš rinkinuko ir sauso salyklo ekstrakto

Tris kartus dariau alų iš alaus rinkinukų (angl. beer kit), tiesa, trečiąjį kartą bandžiau daryti sausą apyniavimą, bet pasidarė nebeįdomu, norėjosi kažkiek daugiau įtakoti receptą ir galų gale pradėti virti! Žinoma tas mano pirmasis virimas tikriems aludariams pasirodytų juokingas, bet vis tiek visai kitas jausmas.
Žodžiu ketvirtąjį kartą paėmiau kvietinio alaus rinkinuką, kurį gaminant reiktų pridėti cukraus,

vietoje cukraus dėjau sausą kvietinio salyklo ekstraktą, kurį reikia pavirti,

o virimo pabaigoje pridėjau 30 g amerikietiškų Cascade apynių, kurie turi vos juntamą citrinos aromatą ir duoda lengvą kartumą.

Toliau pateikiu receptą ir reportažą iš virtuvės :)

Alaus gamybą pradėjau nuo apsilankymo „Senukuose“ - reikėjo įsigyti didesnį puodą. Už prieinamą kainą  (24 Lt, dar buvo nuolaida puodams, tai gavosi iš vis keliolika litų) pirkau indišką skardinį puodą, nerūdijančio plieno. Aišku, iš karto teko patobulinti dangčio rankeną seniai žinomu klasikiniu būdu:

Visų pirma, pasiruošiau salyklo ekstraktą iš rinkinuko: karštame vandenyje pašildžiau skardinę, supyliau į fermentavimo indą, užpyliau karštu vandeniu, išmaišiau, pripyliau šalto vandens.

Lygiagrečiai užsiviriau vandenį dideliam puode ir subėriau sausą salyklo ekstraktą virimui. Iš viso viriau apie 15 min. Pilant reikia primažinti ugnį ir pilti po truputį ir maišant, nes suputoja ir gali išbėgti. Baigiant virti, 5-ioms minutėms įdėjau apynius.

Naudojau apynių virimo maišelį, kuris neleidžia apyniams pasklisti ir pavirus labai lengva juos išimti.Labai svarbu apynių neperlaikyti, nes šioje vietoje jie mums reikalingi daugiausia dėl aromato. Pavirus trumpai, kvapiosios apynių medžiagos atsipalaiduoja, bet neišgaruoja iš tirpalo. Ilgiau pavirus gausime mažiau aromato ir daugiau kartumo.

Šioje vietoje per nepatyrimą padariau klaidą: supyliau šiek tiek pravėsusį viralą į fermentavimo indą ir termojuostelė "išėjo iš skalės". Supratau, kad laukia ilgas ir nuobodus vėsinimo procesas... Mielių į karštą  misą dėti negalima, nes jos gali numirti.

Kad nebūtų liūdna, nusprendžiau apsilankyti neseniai atidarytame alaus bare "Alaus studija" (Šiaurės miestelyje). Kaip žinia, gero alaus barai traukai gero alaus mėgėjus, ten ir sutikau vieną kolegą, kuriam pasiguodžiau dėl aušinimo sunkumų. Pasirodo, viskas labai paprasta. Reikia puodą įdėti į šalto alaus vandens vonelę, atšaldyti ir tik tada pilti į fermentavimo indą. Paprasta - gyveni ir mokaisi.

Aušinimo istorija baigėsi tuo, kad teko palikti misą vėsti per naktį, uždengti dangčiu ir melstis, kad neįlįstų kokių piktų bakterijų, nes misa dar buvo be mielių - savo karingųjų gynėjų nuo bakterijų antplūdžio.

Ryte pasimatavau cukraus kiekį ir pamačiau, kad jo trūksta. Šio alaus O.G. turi būti 1052, o turėjau tik 1032. Teko pridėti apie 150 g cukraus, nes sauso salyklo ekstrakto jau nebeturėjau (ir tai pilnai nepasiekiau reikalingo O.G). Rinkinuko instrukcijoje rašoma, jog reikia pridėti 750 g. cukraus, sauso salyklo ekstrakto paprastai rekomenduojama dėti 1,5 karto daugiau.Tiksliai skaičiuojant gautųsi 1,125 kg, bet man atrodo, jog reiktų 1,3-1,5 kg. Rekomenduoju dėti 1,2 kg, o paskui matuoti gravity (kitaip dar vadinamą density) ir papildyti. Dar vienas variantas - pilti mažiau vandens, bet tada gausis mažiau alaus ;)

Misa jau buvo atšalusi, subėriau mieles ir uždariau. Po pusės paros ėmė tratinti kaip iš pištalieto - prasidėjo mielių veikla. Labai pasijautė, kad dėjau "šviežių" apynių - išeinanti angliarūgštė kambarį pripildė nosį kutenančio apynių aromato... Iš viso gavau 26 litrus alaus.

Nors instrukcijoje rašoma, jog reikia rauginti 10 dienų, po 7 dienų mielės išsikvėpė ir pamatavęs pamačiau, jog pasiektas bottling density - 1010. Atsidaręs dangtį pajutau kvietinio alaus kvapą - su niekuo nesumaišysi :) Brandinu jau antrą savaitę. Po 10 dienų paragavau, jau buvo galima gerti, tik mažoka angliarūgštės ir apyniai dar įkyroki.

Receptas:
1. „Tarwebier“ kvietinio alaus rinkinukas (misos koncentratas ir mielės, gamintojas Brewferm) - 1 vnt.
2. Sausas kvietinio salyklo ekstraktas (gamintojas Brewferm) - 1,3-1,5 kg (aš dėjau 1 kg, bet teko papildyti cukrumi)
3. „Cascade“ apyniai - 30 g.
Rinkinuką supilti į fermentavimo indą pagal instrukciją. Užvirti 10 litrų vandens, atsargiai maišant supilti sausą salyklo ekstraktą. Virti 15 min. Iki virimo pabaigos likus 5 min. sudėti apynius, virti 5 min., ištraukti maišelį, nusunkti. Dėti puodą į šalto vandens vonelę, atvėsinti iki 20-25 C ir supilti įfermentavimo indą. Viską išmaišyti, suberti mieles, lengvai pamaišyti, uždengti, įstatyti "burbuliatorių", peržegnoti ir laukti 7-10 dienų kol išrūgs.

Kadangi alų užraugiau Tėvo dieną, automatiškai ir dėl pavadinimo nereikia sukti galvos. Pavadinau "Tėvo dienos kvietinis". Dėl lankytojams kilusių keistų sąsajų, alaus pavadinimas supaprastintas, tiesiog "Tėvo alus".

Skaidrių ryškinimas Lietuvoje (E6 procesas)

Laikas nuo laiko fotografuoju su juosta, o kartais su skaidrių juosta. Labai mėgstu skaidrių spalvas ir pačią juostą kaip mediją - smagu žiūrėti išryškintą juostą prieš langą, o jei dar per projektorių... :)

Vienas dalykas, kas atbaidydavo nuo dažnesnio fotografavimo su skaidrių juosta - didelė ryškinimo kaina. Žinojau tik vieną vietą Vilniuje, kas tuo užsiima komerciškai (Procentras), o siauros juostos ryškinimo kaina - 20 Lt. Pradėjau ieškoti pigesnių alternatyvų, bet ilgą laiką nesisekė rasti. Kol neužkliuvo už akių IKI Cewecolor kainininkas. Beveik tuo pat metu draugas sakė pastebėjęs Copy1 kainininką, kur irgi ryškina. Kaina - 9 Lt. Daugiau nei perpus pigiau! Parašiau laiškus su pasiteiravimu, ar tikrai ryškina, iš abiejų įmonių gavau patikinimą, kad tikrai. Ir supratau, kad juostos abiem atvejais yra siunčiamos į tą pačią įmonę Lenkijoje, todėl ir kaina vienoda.  Šiek tiek gąsdino nežinomybė, tad nutariau pabandyti, bet... draugas mane aplenkė. Vakar sulaukiau skambučio, sakė jau pasiėme išryškintą juostą, viskas ok, tik viena keistenybė, kad juosta sukarpyta po 4 kadrus, nors aš įpratęs karpyti po 6, nes skeneris po tiek ima ir tokias įmautes naudoju :)

Žodžiu nebeliko jokių kliūčių traukti Fuji Velvia iš šaldytuvo ir užsitaisyti.

Fotosofijos konkursas

Šiais metais filosofas Arvydas Šliogeris skolina festivaliui savo naujausią terminą, apibrėžiantį šviesos ir fotografijos santykį – FOTOSOFIJĄ, o festivalis In FOCUS 2010 organizuoja pirmąjį atvirą konkursą, suteikiantį visišką kūrybos laisvę!

Mums visai nesvarbu, kiek tau metų, kiek parodų ir kur esi surengęs, kokią fotokamerą laikai rankose ar kurią technologiją naudoji.
Mums nuoširdžiai įdomu, kokį pasaulį ir kaip jį matai per fotografiją.

Festivalio vadovė
Eglė Deltuvaitė

Plačiau apie konkursą ir dalyvavimo sąlygas:
http://kulturosmeniu.lt/fotosofijos-konkursas/

 

Bukarešto instaliacija

Keletas nuotraukų tęsiant temą apie Bukarešto instaliaciją.

Šis stulpas patraukė dėmesį, nes visi aplinkui metaliniai, o šitas likęs medinis - stilingai atrodo.

Instaliacijos vaizdas nedidelėje sankryžoje.

Laidai eina pravesti per medžius, kartais koks medis pradeda maišyti ar kelti pavojų, tai jį nupjauna, o pasirodo, kad laidai jau įaugę į kamieną, tai ir lieka kaboti tokia kaladė.

Beje, tie laidai kabantys ore – daugiausia optika.

Rumunijos telekomo komutacinė spinta atrodo rimtai – ir aušintuvas veikia.

Laukite tęsinio :)

Linkėjimai iš Bukarešto!

Pirmą kartą lankausi Rumunijoje. Pirmas įspūdis pakeliui iš oro uosto, kad tai labai žalias miestas. Pasirodo, kad kelias iš oro uosto eina per patį žaliausią Bukarešto regioną, o šiaip miestas yra nelabai žalias ir turintis vien iš didžiausių gyventojų tankumų Europoje. Oficialiai čia gyvena 2-2,5 milijono žmonių, neoficialiai – 3 mln. Oro uostas 18 km nuo miesto.

Pakeliui iš oro uosto – Microsoft pastatas (kairėje).

Per viešbučio langą matau Liaudies Parlamento rūmus, kuriuos pastatė Čiaušesku. Tai antras pasaulyje pagal dydį pastatas (pirmasis – Pentagonas JAV).

Rumunijoje visi laidai miestuose – pakabinti ore. Kolegos rumuno teigimu, tai yra priežastis, kodėl pas juos miestuose pigus internetas (max 10EUR).

Liaudies parlamentas naktį. Grįždamas iš senamiesčio sutikau dvi fotografijos entuziastes su štatyvu, kurios mielai juo pasidalino.

Dviejų senų juostelių istorijos

Žinodami mano potraukį senai fototechnikai, draugai ir giminės laikas nuo laiko pamalonina mane dovanėlėmis :) Du kartus dovanotuose fotoaparatuose esu radęs eksponuotas juosteles ir jas ryškinęs. Vienu atveju tai buvo juodai balta rusiška CBEMA, o kitu atveju - skaidrė AGFA Chrome 50.

Pirmoji juosta, sprendžiant iš vėliau atspausdintose nuotraukose užfiksuotų asmenų amžiaus, eksponuota pragulėjo fotoaparate apie 20 metų (gal net ir daugiau). Rezultatas - atsirado didesnis grūdas, gana didelis kontrastas, kai kur trūksta detalumo, bet paskutinis reiškinys galėjo atsirasti ne nuo laiko, bet dėl fotoaparato savybių.

Antru atveju juosta gulėjo fotoaparate apie 10-15 metų. Išryškinus ji buvo pilka... Laboratorijoje paaiškino, kad eksponuotai skaidrei užtenka 10 metų, kad joje esantis vaizdas tiesiog dingtų... Pasilikau atminimui tą juostą ir labai gailėjausi, kad nieko nesigavo, nes buvęs fotoaparato savininkas - jau Anapilyje... O gal visgi žinutė iš Anapus atėjo, tik nemoku jos perskaityti?

Eilinį kartą pasitvirtino, kad sidabras yra sidabras :) Neveltui Lietuvos archyve iki šiol mikrofilmuoja dokumentus į sidabrinę juostą ir archyvuoja. Sako, kad laikys 500 metų.
    

Balandžio 25-oji - pinhole diena

Sveikinu visus fotografijos entuziastus su pinhole (camera obscura) diena!

Ta proga atnaujinu įžadus pasidaryti pinhole kamerą. Primenu norintiems pasidaryti, kad čia rasite keleto popierinių pinhole kamerų brėžinius.