Su Pasauline fotografijos diena!

Sasson digital camera, 1975.
Photo courtesy of George Eastman House
Sveikinu visus fotografus, o taip pat besidominčius fotografija su Pasauline fotografijos diena!

Ta proga linkiu apsilankyti šiuo metu veikiančiose fotoparodose:

Energetikos ir technikos muziejuje vyksta Kipro Kaspučio autorinė fotografijų paroda „Šašlykai“,

Nacionalinėje dailės galerijoje - dvi parodos: Izraelio menininko Sharono Ya'ari „Laukų ir miškų pozityvai“ bei Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.

Dar dalinuosi paskutiniu metu rastais įdomiais straipsniais apie fotografiją:
Apie analoginės fotografijos sugrįžimą,
Interviu su skaitmeninės fotografijos išradėju
2016 m. rugpjūčio 19 d., penktadienis
Posted by GiN

Fotografijos parodos NDG - vasara

Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, www.ndg.lt) šiuo metu vyksta dvi didelės fotografijos parodos Sharono Ya‘ari „Miškų ir laukų pozityvai“ ir Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.

Adauktas Marcinkevičius. Vilniaus universiteto Filologijos
fakulteto studentė, gimnastė, vėliau – teatro ir televizijos
režisierė Irena Žvigaitytė-Bučienė (1940–2001). Vilnius, 1959
NDG edukacijos centro gidai liepos 13 ir 27 d. bei rugpjūčio 10 ir 24 d., 17 val. galerijos svečiams, įsigijusiems lankytojo bilietą, ves nemokamas ekskursijas po laikinas ekspozicijas.

Dalyvavimas ekskursijose be registracijos.

Sharonas Ya'ari - Izraelio šiuolaikinis menininkas. „Laukų ir miškų pozityvai“ - viena didžiausių autoriaus personalinių parodų Europoje ir pirmoji Lietuvoje. Tai fotografijos, kuriose nedaug dokumentikai būdingo atsitiktinumo ir spontaniškumo, netgi priešingai - dauguma vaizdų apmąstyti ar net sąmoningai sukonstruoti. Fotografiją autorius pasitelkia kaip priemonę, kuri leidžia koncentruotu vaizdu atskleisti erdvės, vietos, laiko, istorijos sankirtas ir iš šios sankirtos gimstančias prasmes. 

Adauktas Marcinkevičius - genialus fotografas, jaunas palikęs šį pasaulį ir virš penkiasdešimties metų buvęs beveik pamirštas - sugrįžta su savo paroda Nacionalinėje dailės galerijoje. Fotografą labiausiai traukė meninė raiška ir, toldamas nuo grynojo dokumentalizmo, jis pasinėrė į poetinius vaizdinius. Nuo anuomet vyravusio socrealizmo kūrėjas stengėsi pabėgti ne ieškodamas novatoriškų sprendimų, o grįždamas į saugią laiko patikrintą patirtį ir kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos XX a. pradžioje kėlė fotografijos meno pionieriai: apie vaizdo prasmę, fotografijos meno estetiką ir statusą, fotografo pašaukimą. 

Plačiau apie parodas NDG svetainėje:

Planuoju sudalyvauti, rekomenduoju ir jums! :)

2016 m. liepos 27 d., trečiadienis
Posted by GiN

Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“: reminiscencijos

Nedažnai apsilankau Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, www.ndg.lt), bet dievaži tikrai norėčiau dažniau. Kiekvieną kartą apsilankęs jaučiuosi dvasiškai praturtėjęs ir įkvėptas. Nežinau, ar todėl, kad retokai lankausi, ar todėl, kad einu į grandiozines parodas, bet reikalo esmės tai nekeičia.


Noriu pasidalinti savo įspūdžiais iš svetingojo savaitgalio, skirto Algimanto Kunčiaus parodos „Vaizdaraščiai“ uždarymui. Tai nebus kažkokia rimta apžvalga, labiau mano asmeniniai potyriai bei inspiracijos po apsilankymo joje.

Svetingasis savaitgalis reiškia, kad parodos bilietas parduodamas už simbolinę kainą, vyksta nemokamos ekskursijos bei kiti renginiai. Apskritai sunku apibūdinti, kur aš sudalyvavau tą šeštadienį. Tai buvo ištisinis kažko veikimas, prabuvau 4 valandas ir vos sugebėjau prisiversti išeiti. Beje, apie bilieto kainą (0,20 Eur), įdomu buvo stebėti, kai atėję užsieniečiai žiūrėjo į lentelę su užrašytu įėjimo mokesčiu ir negalėjo patikėti, turbūt pagalvojo, kad Lietuvoje labai gera gyventi, kai tokios kainos :) Taip pat sutikau vieną seną pažįstamą, kuri buvo pasipiktinusi tokia kaina ir sakė, kad meno taip pigiai pardavinėti negalima, jau geriau iš vis veltui daryti.

Jeigu tik yra galimybė, visada stengiuosi sudalyvauti ekskursijoje, kur gidė padeda giliau pažvelgti į kūrinius, supažindina su jų sukūrimo aplinkybėmis. Susidėlioja pilnesnis ir gilesnis vaizdas. Po ekskursijos buvome pakviesti sudalyvauti fotografijos dirbtuvėse - pafotografuoti momentiniais fotoaparatais. Vienas iš A. Kunčiaus fotografijos ciklų vadinasi „Reminiscencijos“, tai buvome pakviesti pafotografuoti savo reminiscencijas.


Fotografavome senais Polaroid'ais ir naujais Fuji'ais, kiekvienas turėjome po maždaug 10 kadrų. Man teko Fujifilm Instax 210. Paskui čia pat susiklijavome savo parodą, kuri veiks iki gruodžio 10 d. (ant stiklinės sienos, pakeliui į kavinę).


Buvo įdomu stebėti, kaip ta pati paroda skirtingai inspiravo skirtingus žmones ir kokių gražių nuotraukų jie padarė, koks skirtingas visų mūsų matymas: vieni mato detales, kiti bendrą vaizdą, treti ieško tam tikro turinio.

  

Kelios mintys, kilusios vaikščiojant po parodą:

A. Kunčius labai įdomus kaip metraštininkas. Pradėjęs fotografuoti septintajame dešimtmetyje, jis fotografuoja iki šiol. Tai, kad naudoja juodai baltą vaizdą suteikia jo darbams tęstinumą ir tiesą pasakius, nepajutau „naujųjų laikų“ lūžio, viskas natūraliai ir vientisai gula ant sienų. Kažkur skaičiau, kad jis nemėgsta reportažo, todėl ir parašiau „metraštininkas“, o taip pat reiktų pridurti, kad „rašė“ jis perleisdamas per savo prizmę ir kai kuriuos dalykus parodydamas visai kitoje šviesoje nei pamatytų paprastas praeivis. Labai įstrigo naujųjų Vilniaus rajonų statybos, kurios primena griuvėsius arba Rytuose niekaip nebaigiamus statyti namus, kur vis prilipdomas dar ir dar vienas aukštas.

Algimanto Kunčiaus nuotrauka

Vienas įspūdis labai asmeniškas. Palangos supynių parkelis prie buvusio „Jūratės“ baseino, pakeliui link pliažo. Su mama visada ten eidavom pasisupti pakeliui į paplūdimį, visada norėdavau užsukti „į supynes“, man tada atrodė kaip gražiausias atrakcionų parkas. Kai dabar pažiūrėjau - galvą ten galima buvo nusisukti, o tie betoniniai rentiniai su skylėmis - neįtikėtinas žaidimų atributas žiūrint šių dienų akimis. Ir norint tai suprasti, nereikėjo jokių žodžių - tik tam tikro fotografavimo „kampo“.

Kai kur nuotraukos sukabintos ne chronologine tvarka: kabo 1975 m. daryta nuotrauka greta su 2005 metų vaizdu. Iš vienos pusės atrodo, kaip viskas pasikeitė per tą laiką, o kituose kadruose - sunku atskirti, ar kadras darytas prieš penkis, ar prieš trisdešimt penkis metus. Jei jau kalbu apie Palangą, tai paplūdimyje ne tiek jau daug tų pokyčių. Išorinių yra, bet nusimetę išorinius atributus nuogi mes atrodome panašiai tiek tada, tiek dabar.

Autorius demonstruoja labai aukštą techninį lygį, dauguma atspaudų daryti jo paties. Kai kurie kadrai tokie detalūs, kad atrodo kaip grafikos darbai. Tik gaila, kad anksčiau nebuvo galimybių spausti didesnius atvaizdus. Vaikščiodamas po parodą pagalvojau, kad galima būtų vesti grupes ir vesti teorinių pagrindų kursą. Kaip gražiai prisirišama prie vertikalių, perspektyvos, naudojamos vedančiosios linijos, natūralūs rėmeliai, daugiaplaniškumas, ilgas išlaikymas ir kt.

Algimanto Kunčiaus paroda NDG

Tiems kas dar nebuvo, primenu, kad Nacionalinėje dailės galerijoje vyksta Algimanto Kunčiaus paroda „Vaizdaraščiai“. Ji vyks iki gruodžio 6 d.
Algimantas Kunčius. Reminiscencijos. Vilnius, Pašilaičiai, 1986
Štai ką apie autorių rašo NGD svetainėje:

Algimanto Kunčiaus vardas ir, neabejojame, kūriniai mūsų žiūrovui gerai pažįstami. Per pastaruosius dešimtmečius tikriausiai neišspausdinta nė viena Lietuvos fotografijos rinktinė, į kurią nebūtų įtraukta A. Kunčiaus darbų.

Algimanto Kunčiaus vardas ir, neabejojame, kūriniai mūsų žiūrovui gerai pažįstami. Per pastaruosius dešimtmečius tikriausiai neišspausdinta nė viena Lietuvos fotografijos rinktinė, į kurią nebūtų įtraukta A. Kunčiaus darbų. Išleista albumų, surengta parodų, pelnyta svarių apdovanojimų. Vis dėlto nesuklysime ir sakydami, kad šio autoriaus kūryba mūsų sąmonėje subyrėjusi į fragmentus: kultūros veikėjų portretai, senasis Vilnius, pradingęs kaimo gyvenimas "Sekmadieniuose", atminties architektūra, įamžinta "Reminiscencijų" cikle, jautrūs Lietuvos tolių vaizdai, kino dokumentika, gluminančios vėlyvojo sovietmečio statybų grimasos, rekonstruojamas Gedimino prospektas ar Pašilaičių mikrorajono dangų išmarginęs debesų brukas. Šie ir dar daug nepaminėtų motyvų pabirę tarsi sudužusio indo fragmentai, kuriuos sunku sulipdyti į visumą, o juolab suvokti kaip vieno žmogaus nepertraukiamą kūrybinį procesą.

Nacionalinėje dailės galerijoje eksponuojamoje parodoje šias atskiras detales jungiame į nuoseklų pasakojimą, pristatantį išskirtinę mūsų kultūros asmenybę - fotografą A. Kunčių ir jo ryškų kūrybinį kelią.

Nuoroda į parodos puslapį (darbo laikas ir kt.) >>>
2015 m. lapkričio 5 d., ketvirtadienis
Posted by GiN

Atsargiai rinkitės vietą savo soliaografijos kamerai

Atlantos (JAV) sprogmenų neutralizavimo būrys sunaikino "bombą", pakabintą po tiltu, kuri greičiausiai buvo kažkieno soliaografijos kamera, pagaminta iš skardinės. Pasitvirtino sena taisyklė, kad kabinant kamerą, reiktų ją paslėpti nuo praeivių akių, o ant pačios kameros užrašyti, kad tai yra kamera bei savo kontaktus. Tokiu atveju, policija su žiūronais pamatytų jūsų el. adresą, viską išsiaiškintų ir nebūtų bereikalingos panikos. Nors ant tiltų geriau nekabinkite, ką medžių mažai?

Visas straipsnis čia:
http://petapixel.com/2015/02/02/looks-like-someones-solargraphy-camera-just-got-blown-atlanta-bomb-squad/
2015 m. vasario 5 d., ketvirtadienis
Posted by GiN

Ruduo Lietuvoj, o ji - trečia pasaulyje

Lietus Ruduo Lietuvooooj, lietus ruduo Lietuvooooj...

Lietuvoje labai gražus ruduo, seniai tokio neturėjome, antra spalio pusė, o dar ištisai nelyja, yra gana šilta ir lapai dar nuo medžių nenudraskyti vėjo. Pasigrožėkime rudeniniais Lietuvos vaizdais.

Rudeninį Lietuvos grožį žiūrime čia:
http://thatamazinglife.com/2014/10/15-amazing-photos-of-autumn-in-lithuania/

Pasirodo, keliautojų guru nuomone, Lietuvoje gražu ne tik rudenį. Lonely Planet išrinko Lietuvą kaip vieną iš geriausių šalių 2015 metų kelionėms. Lietuva trečia pagal rekomendacijas pasaulyje ir pirma Europoje (pirmoje vietoje pasaulyje yra Singapūras, antroje - Namibija).

Straipsnį ir nuotraukas apie Lietuvos grožį ir patrauklumą žiūrime čia:
http://www.lonelyplanet.com/best-in-travel/countries/03-lithuania?detail=1
2014 m. spalio 22 d., trečiadienis
Posted by GiN

Paskaitų apie fotografiją ciklas “Prospekto” fotografijos galerijoje

Nuo spalio mėnesio vėl pradedamas paskaitų apie fotografiją ciklas “Prospekto” fotografijos galerijoje. Ši tradicija tęsiama jau nuo 2010 m., kur vakarus vedė fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas. 2014 m. palnuojamas paskaitų ciklas žada išsiplėsti ir analizuoti ne tik istorinę fotografiją, bet ir šiandienos aktualijas tiek lokaliu, tiek ir tarptautiniu kontekstu.


Plačiau skaitykite čia:
http://www.photography.lt/lt.php/NAUJIENOS?id=2220&type=1
2014 m. rugsėjo 30 d., antradienis
Posted by GiN

Populiarūs įrašai

Archyvas

Parėmė Blogger.

Sekėjai

- Copyright © Fotografuoju.lt -Metrominimalist- Powered by Blogger - Designed by Johanes Djogan -