Fotografas atsisakė apdovanojimo, kaltas dirbtinis intelektas

Gyvename įdomiais laikais, kai dirbtinis intelektas (DI) ima keisti tai, kaip mes dirbame bei pramogaujame. Kadangi šį tinklarašti rašau ir kaip savotišką metraštį, noriu užfiksuoti vieną svarbų įvykį, kuris įvyko jau seniau, bet turėtų patekti į metraščius.


Yra toks fotografijos konkursas Sony World Photography Awards, kuriame sudalyvavo fotografas iš Berlyno Boris Eldagsen ir laimėjo pirmą vietą šio konkurso Kūrybinės fotografijos kategorijoje.


Nepaisant gerų prizų (5000 JAV dolerių, Sony įrangos, kelionės į Londone vykstančią apdovanojimų ceremoniją), autorius apdovanojimo atsisakė ir prisipažino, kad nuotrauką sukūrė naudodamasis dirbtiniu intelektu.


Visų pirma, fotografas sako, kad nebūtų sąžininga laimėti fotografijos konkursą, kai jo sukurtas kadras buvo sugeneruotas nenaudojant fotoaparato ir šviesos. Šioje vietoje norėčiau ginčytis, nes DI apmokymo kadrai buvo sukurti kameromis ir fiksavo šviesą, bet toks ir buvo autoriaus tikslas - pradėti diskusiją ir ją paspartinti. Diskusija yra apie tai, kad fotografijos konkursuose laikas sukurti naujas kategorijas, kuriose menininkai, kuriantys naudodami DI, galėtų atvirai dalyvauti su savo darbais.


Man labai patiko Boris Eldagsen mintis, kad tradicinė fotografija neturėtų konkuruoti su DI sugeneruotais vaizdais. Fotografas net nevadina savo darbų nuotraukomis (angl. photographs), juos vadina atvaizdais (angl. images).

Boris Eldagsen nuotrauka „The Electrician“

Boris Eldagsen nuotrauka „The Electrician“

Laimėjęs kadras vadinasi „Elektrikas“, o gal „Elektikė“ (?) ir yra Boris Eldagsen ciklo "PSEUDOMNESIA: Fake Memories" dalis. Šiame cikle autorius nagrinėja pseudomneziją - reiškinį, kurio metu mūsų galvoje susiformuoja netikri prisiminimai įvykių, kurių niekada nebuvo, o mums atrodo, kad juos prisimename.


Originalus straipsnis čia:
https://petapixel.com/2023/04/14/artist-refuses-prize-after-his-ai-image-wins-at-top-photo-contest/

  

 

2023 m. rugpjūčio 20 d., sekmadienis
Posted by GiN

Užsidaro legendinė Fototaisykla


Užsidaro legendinė fototechnikos taisykla, kurioje buvo galima susitaisyti nuo pačių seniausių iki modernių fotoaparatų.

Taisykla buvo įsikūrusi Pylimo g. Vilniuje, vėliau persikraustė į Šiaurės miestelį, o paskutiniu metu veikė prie Savanorių žiedo.


Liaudiškai buvo vadinama „Pas Mečkauską“, o kartais klaidingai „Pas Meškauską“. Taisyklai vadovavo legendinis fototechnikos meistras Algirdas Mečkauskas. Esu pas jį nešęs ne vieną fotoaparatą.


Štai kokią žinutę jie paskelbė savo Feisbuko paskyroje:
Gerbiami klientai, UAB FOTOTAISYKLA nuo 2023-06-01 stabdo savo veiklą, nes nelieka meistrų galinčių taisyti fototechniką. Fototechnikos taisymui jau nepriimame. Prašome iki šios datos atsiimti užsigulėjusią techniką.


Gaila, buvo tikrai gera vieta, o ir alternatyvų nelabai yra, nebent pavieniai meistrai, teks ieškoti.


Praėjusių metų pabaigoje užsidarė dar viena vieta - fotolaboratorija ProFoto, kurioje darydavausi nuotraukas, tai dabar dvigubai liūdna. Bet ieškau naujų laboratorijų, informuosiu, kaip pavyks.


   

Su 700-uoju, Vilniau!

Vilnius - vienas iš mano dažniausiai fotografuojamų miestų. Mėgstu sėsti ant dviračio ir važiuoti palei Nerį fotografuodamas. Vienas infrared kadras iš tų laikų, kai Gedimino kalnas dar buvo apžėlęs :)

Su gimtadieniu, Vilniau!

Vilnius, 2006-08-27, infrared


Fotografijai sukako 163 metai... arba daugiau

Jeigu fotografijos istoriją skaičiuosime nuo tokios fotografijos, kaip mes ją daugmaž suprantame dabar, tai fotografijos pradininku laikomas prancūzų dailininkas ir fizikas Luji Dageras (Louis Jacques Mande Daguerre), kurio išradimas - dagerotipija - pirmą kartą viešai buvo pademonstruotas 1839 m. sausio 7 d.

Kaip ir daugelis išradimų, fotografija nuėjo ilgą kelią nuo Senovės Graikijos, viduramžių iki mūsų dienų. Vaizdo projektavimo būdas naudojant camera obcura (dar vadinama pinhole) - kambarį, kurio sienoje pragręžta maža skylutė, buvo žinomas Antikos laikais, jį naudojo viduramžių dailininkai (taip pat ir garsusis Leonardas Davinčis) eskizams piešti. Bet fotografijos atsiradimui reikėjo išrasti būdą vaizdui užfiksuoti, ką ir padarė L. Dageras išrasdamas dagerotipiją - būdą ant šviesai jautriais sidabro junginiais padengtos plokštelės gauti fotografinį vaizdą. 

L. Dagero kolega prancūzas Džozefas Niepsas (Joseph Nicephore Niepce) fotografinį vaizdą užfiksavo dar anksčiau - 1826 m., tad fotografijos sukaktis gali būti ir dar solidesnė – 195 metai. Tačiau jo išrastas būdas buvo gana griozdiškas, ekspozicijos trukdavo apie 8 valandas (kai dagerotipijoms užtekdavo "tik" 30 minučių).

Straipsnis apie fotografijos istoriją, priminęs man apie sukaktį, portale lrytas.lt >>> 

Lietuva ir Vilnius užima svarbią vietą fotografijos istorijoje. Vilniaus universitete – antrajame pasaulyje – buvo pradėta dėstyti fotografija (pirmiausia buvo pradėta dėstyti Paryžiuje), Vilniaus astronomijos observatorijoje buvo įrengtas antrasis pasaulyje (po Londono) fotografavimo įrenginys, praėjus vos 20 metų nuo fotografijos išradimo Vilniuje jau veikė fotografų studijos, kuriose įamžinti garsių ir paprastų žmonių portretai, buvo fotografuojami Vilniaus ir kitų Lietuvos vietų vaizdai.

Vienas iš pirmųjų Vilniuje veikusių fotografų – Abdonas Korzonas ne tik fiksavo Vilniaus vaizdus ir miestiečių portretus, bet ir priklausė 1863 m. sukilimo Vilniaus miesto organizacijai, fotografavo 1863 m. sukilimo dalyvius (Jokūbas Geištoras, Zigmantas Sierakauskas), platino jų fotografijas. 1863 m. balandžio mėn. suimtas ir ištremtas į Sibirą. Jo fotoateljė uždaryta, įranga ir fotografijos konfiskuotos.

Juozapas Čekavičius – vienas pirmųjų ne tik Vilniaus, bet ir pirmasis Kijevo vaizdų fotografas. Dirbo Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. Pirmasis iš Lietuvos fotografų pradėjo fotografuoti interjerus.

Janas Brunonas Bulhakas (lenk. Jan Brunon Bułhak) – lenkų fotografas, ilgą laiką gyvenęs Vilniuje (1912–1939 metais), knygų apie fotografiją, Vilniaus nuotraukų albumų autorius, Vilniaus Stepono Batoro universiteto dėstytojas. Parašė keturias knygas apie fotografiją. Įkūrė pirmąją profesionalią Vilniaus fotografijos studiją ir jai vadovavo. Paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių fotografijos estetikos klausimais, paliko šimtus vertingų fotografinių vaizdų. 1927 m. Vilniuje įkūrė Fotografijos mėgėjų draugiją ir Vilniaus fotoklubą. Skaitė fotomeno paskaitas Vilniaus Universitete įsteigtai meninės fotografijos katedroje, kuri ir tapo pirmąja profesionalaus fotografijos meno mokykla. Vadino save fotografiku, kitaip tariant, fotomenininku, siekė, kad fotografija taptų pripažinta ir įvertinta profesionalaus meno sritimi.

Fotografija mane žavi (ir) tuo, kad ji per paskutinius kokius 100 metų nuo atsiradimo, techniškai nedaug pasikeitė. Pasiėmęs savo amžiaus ar vyresnį fotoaparatą, įsidedi juostelę, kuri nedaug pakitusi nuo tų laikų, kai ją 1888 m. išrado Džordžas Eastmanas ("Kodak" įkūrėjas), išsiryškini tamsiame kambaryje naudodamas panašius procesus, kokius naudojo žmonės prieš šimtmetį. Šiais laikais, kai viskas labai greitai keičiasi ir mūsų gyvenime vis mažiau pastovumo, šis procesas mane ramina. 
2022 m. sausio 9 d., sekmadienis
Posted by GiN

Rankinis režimas

Esame pripratę fotografuoti su automatiniais nustatymais, ypač fotografuodami mobiliuoju telefonu. Rekomenduoju bent kartą pabandyti įsijungti rankinius nustatymus. Rezultatas mane nustebino. Net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis kaip saulėlydis, telefono fotokamera veikia puikiai. Linkėjimai iš pajūrio!





2020 m. rugpjūčio 13 d., ketvirtadienis
Posted by GiN

Kolekcija: Yashica FX-D Quartz + nauja oda

Pristatau dar vieną savo kolekcijos fotoaparatą Yashica FX-D Quartz, juodos spalvos (dar buvo versija su chromuota viršutine dalimi). O pristatymo priežastis - noras pasidžiaugti nauju jo kailiuku. Kaip jau rašiau apie Contax 139 Quartz, fotoaparatai, kuriuose buvo naudojamas vinilinis odos pakaitalas, šiuo metu atrodo baisiai dėl to, kad bėgant laikui ši medžiaga ima byrėti ir galų gale visiškai subyra. Kol Yashica gulėjo dėžėje, atrodė gerai, bet kai paėmiau pafotografuoti, viskas aplinkui buvo pribarstyta juodų skutelių.

Pasirodo, šis abiejų fotoaparatų trūkumas nėra atsitiktinis, nes kūnelius abiems gamino ta pati Yashica, gal ir apdailą iš to paties vinilo gamino. Smulkus palyginimas čia:
http://www.camera.portraits.srv2.com/139vfxd.htm

Trumpas Yashica FX-D Quartz pristatymas:

Išleistas 1979-1980 m., kartais vadinamas Contax 139 Quartz mažuoju broliu ar seserimi. Abu fotoaparatai turi vienodą Contax/Yashica bajonetą, todėl gali dalintis optika. Contax yra sunkesnis, didesnis ir solidžiau atrodantis, o Yashica dažnai būdavo naudojamas kaip antrasis fotografo fotoaparatas. Jis yra lengvesnis, mažesnis, bet valdymas labai panašus į Contax'o.

Kaip pagrindinis fotoaparato trūkumas pateikiamas dangos nepatvarumas ir įkyrus byrėjimas. O, kad visi aparatai turėtų tik tokias kosmetines problemas!

Fotoaparatas buvo gaminamas gana trumpai, iki 1983 m., kuomet Yashicą nusipirko kompanija Kyocera. Yashica FX-D yra paskutinė tikroji Yashica. Vėliau Kyocera atpigino gamybą, pradėjo gaminti Yashicas su daugiau plastikinių detalių ir daugiau problemų nei vien tik byranti vinilinė apdaila (FX-3 ir FX-7 modeliai).

Daugiau parametrų Camera-wiki.org:
http://camera-wiki.org/wiki/Yashica_FX-D

Taigi, kaip ir Contax atveju, einu į Kalvarijų turguje esančią audinių parduotuvę, perku dviejų rūšių odos atraižų, klausiu žmonos, kuri oda gražesnė, gaunu palaiminimą ir kerpu naują rūbą. Šįkart naudojau dvipusę lipnią juostelę, Contax'o atveju naudojau klijus, bet pagalvojau, kad gerai turėti galimybę lengvai pakeisti odą ateityje. Klijai gal per daug agresyvus būdas. Perrengimo medžiagų savikaina - apie 1 EUR. Perkant pakaitinę odą iš aki-asahi.com būtų kainavusi 18 USD, o kur dar prarastas meistravimo malonumas!

Štai kaip atrodė kūnelis prieš perrengimą:





O čia - su naujais rūbeliais:









Paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“

Šių metų pabaigoje užderėjo nemažai klasikinės fotografijos parodų. Viena iš jų - Vilniaus metraštininko Juozapo Čechavičiaus fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“, kuri atidaryta Vilniaus paveikslų galerijoje.

Juozapas Čechavičius. Šnipiškių Jėzaus koplyčia ir Neris (fragmentas). Apie 1873. VUB

Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.

Paroda veiks iki 2019 m. kovo 3 d.

Parodos pristatymas Vilniaus paveikslų galerijos svetainėje:
https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-juozapas-cechavicius-ir-jo-epocha-fotografijoje/

Straipsnis apie parodą „Verslo žiniose“:
https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/12/06/parodoje--fotografo-j-cechaviciaus-epocha

Straipsnis „Lietuvos žiniose“:
https://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/juozapo-cechaviciaus-atradimai-ir-isdaigos/277993
2018 m. gruodžio 7 d., penktadienis
Posted by GiN

Populiarūs įrašai

Archyvas

Teikia „Blogger“.

Sekėjai

- Copyright © Fotografuoju.lt -Metrominimalist- Powered by Blogger - Designed by Johanes Djogan -