Šį svaitgalį sudalyvavom sunkiosios muzikos festivalyje "Velnio akmuo", vykusiame vaizdingame Dainuvos slėnyje Anykščiuose. Pamatėme "Sepultura" ir nemažai kitų ne ką blogesnių grupių (dar labai patiko "Keep of Kalessin", o per Obtest "Iš kartos į kartą", tai iš viso vos galvos nepamečiau), o sekmadienį nutarėme aplankyti vietines geomorfologines įžymybes: atodangą ir Puntuko akmenį. Kadangi iki Puntuko veda pėsčiųjų takas, automobilius teko palikti ir keliauti savomis kojomis, o kai kurių jos buvo jau nutrintos arba pavargusios :)
Buvo linksma istorija, kad visi sutikti vietiniai (3 vnt.) paklausti, kiek dar liko iki Puntuko, sakydavo "kokie pora kilometrų". Nueini kilometrą, paklausi kito vietinio, ir vėl išgirsti tą patį atsakymą :) Galvojom, kad tai visuotinis anykštėnų sąmokslas prieš mus, bet priėję velnio akmenį nusiraminome. Atgal teko kviestis taksi, nes draugų kojos visiškai atsakė, o taksi Anykščiuose brangesnis nei Vilniuje - negi ten nėra sunkmečio?
Kita istorija susijusi su tuo, kaip mes ieškojome atodangos pakeliui link Puntuko. Sutiktas vietinis bėgikas keistai į mus pažiūrėjęs pasakė, kad visos atodangos yra priešingame miesto gale. Paėję kelis šimtus metrų radome nuorodą link atodangos ir per karštį nuėję dar kelis šimtus metrų, pamatėme visą apžėlusią ir visiškai neįspūdingai atrodančią atodangą. Žinoma, po Pūčkorių atodangos rasti ką nors įspūdingo šioje srityje - nelengva.
Dar viena mintis - Anykščių šilelis toks tankus ir gražus miškas, o A. Baranauskas rašė apie kelias apykreives pušeles. Bediskutuojant buvo sugeneruota mintis, kad jis rašė seniai ir per tą laiką viskas pasikeitė - tos kelios apykreivės pasidaugino, suvešėjo, o ir kelios eglės - žiū - kur buvusios kur nebuvusios išdygo. Gal ir atodanga garsaus rašytojo laikais buvo tikra atodanga?
Po geros dozės įvairaus kietumo ir prabos metalo, gamtos grožybių lankymo, nuotrauka, kurią norėčiau pateikti šio tekstuko iliustracijai nesusijusi nei su velniu, nei su geomorfologija, nei su oeologija, nei su petrologija. Tai tiesiog Anykščių šilelio gėlė ir bitutė - turbūt pasiilgau švelnumo per tas tris dienas...
