Fotografuoju.lt

Nedažnai apsilankau Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, www.ndg.lt), bet dievaži tikrai norėčiau dažniau. Kiekvieną kartą apsilankęs jaučiuosi dvasiškai praturtėjęs ir įkvėptas. Nežinau, ar todėl, kad retokai lankausi, ar todėl, kad einu į grandiozines parodas, bet reikalo esmės tai nekeičia.


Noriu pasidalinti savo įspūdžiais iš svetingojo savaitgalio, skirto Algimanto Kunčiaus parodos „Vaizdaraščiai“ uždarymui. Tai nebus kažkokia rimta apžvalga, labiau mano asmeniniai potyriai bei inspiracijos po apsilankymo joje.

Svetingasis savaitgalis reiškia, kad parodos bilietas parduodamas už simbolinę kainą, vyksta nemokamos ekskursijos bei kiti renginiai. Apskritai sunku apibūdinti, kur aš sudalyvavau tą šeštadienį. Tai buvo ištisinis kažko veikimas, prabuvau 4 valandas ir vos sugebėjau prisiversti išeiti. Beje, apie bilieto kainą (0,20 Eur), įdomu buvo stebėti, kai atėję užsieniečiai žiūrėjo į lentelę su užrašytu įėjimo mokesčiu ir negalėjo patikėti, turbūt pagalvojo, kad Lietuvoje labai gera gyventi, kai tokios kainos :) Taip pat sutikau vieną seną pažįstamą, kuri buvo pasipiktinusi tokia kaina ir sakė, kad meno taip pigiai pardavinėti negalima, jau geriau iš vis veltui daryti.

Jeigu tik yra galimybė, visada stengiuosi sudalyvauti ekskursijoje, kur gidė padeda giliau pažvelgti į kūrinius, supažindina su jų sukūrimo aplinkybėmis. Susidėlioja pilnesnis ir gilesnis vaizdas. Po ekskursijos buvome pakviesti sudalyvauti fotografijos dirbtuvėse - pafotografuoti momentiniais fotoaparatais. Vienas iš A. Kunčiaus fotografijos ciklų vadinasi „Reminiscencijos“, tai buvome pakviesti pafotografuoti savo reminiscencijas.


Fotografavome senais Polaroid'ais ir naujais Fuji'ais, kiekvienas turėjome po maždaug 10 kadrų. Man teko Fujifilm Instax 210. Paskui čia pat susiklijavome savo parodą, kuri veiks iki gruodžio 10 d. (ant stiklinės sienos, pakeliui į kavinę).


Buvo įdomu stebėti, kaip ta pati paroda skirtingai inspiravo skirtingus žmones ir kokių gražių nuotraukų jie padarė, koks skirtingas visų mūsų matymas: vieni mato detales, kiti bendrą vaizdą, treti ieško tam tikro turinio.


Kelios mintys, kilusios vaikščiojant po parodą:

A. Kunčius labai įdomus kaip metraštininkas. Pradėjęs fotografuoti septintajame dešimtmetyje, jis fotografuoja iki šiol. Tai, kad naudoja juodai baltą vaizdą suteikia jo darbams tęstinumą ir tiesą pasakius, nepajutau „naujųjų laikų“ lūžio, viskas natūraliai ir vientisai gula ant sienų. Kažkur skaičiau, kad jis nemėgsta reportažo, todėl ir parašiau „metraštininkas“, o taip pat reiktų pridurti, kad „rašė“ jis perleisdamas per savo prizmę ir kai kuriuos dalykus parodydamas visai kitoje šviesoje nei pamatytų paprastas praeivis. Labai įstrigo naujųjų Vilniaus rajonų statybos, kurios primena griuvėsius arba Rytuose niekaip nebaigiamus statyti namus, kur vis prilipdomas dar ir dar vienas aukštas.


Vienas įspūdis labai asmeniškas. Palangos supynių parkelis prie buvusio „Jūratės“ baseino, pakeliui link pliažo. Su mama visada ten eidavom pasisupti pakeliui į paplūdimį, visada norėdavau užsukti „į supynes“, man tada atrodė kaip gražiausias atrakcionų parkas. Kai dabar pažiūrėjau - galvą ten galima buvo nusisukti, o tie betoniniai rentiniai su skylėmis - neįtikėtinas žaidimų atributas žiūrint šių dienų akimis. Ir norint tai suprasti, nereikėjo jokių žodžių - tik tam tikro fotografavimo „kampo“.

Kai kur nuotraukos sukabintos ne chronologine tvarka: kabo 1975 m. daryta nuotrauka greta su 2005 metų vaizdu. Iš vienos pusės atrodo, kaip viskas pasikeitė per tą laiką, o kituose kadruose - sunku atskirti, ar kadras darytas prieš penkis, ar prieš trisdešimt penkis metus. Jei jau kalbu apie Palangą, tai paplūdimyje ne tiek jau daug tų pokyčių. Išorinių yra, bet nusimetę išorinius atributus nuogi mes atrodome panašiai tiek tada, tiek dabar.

Autorius demonstruoja labai aukštą techninį lygį, dauguma atspaudų daryti jo paties. Kai kurie kadrai tokie detalūs, kad atrodo kaip grafikos darbai. Tik gaila, kad anksčiau nebuvo galimybių spausti didesnius atvaizdus. Vaikščiodamas po parodą pagalvojau, kad galima būtų vesti grupes ir vesti teorinių pagrindų kursą. Kaip gražiai prisirišama prie vertikalių, perspektyvos, naudojamos vedančiosios linijos, natūralūs rėmeliai, daugiaplaniškumas, ilgas išlaikymas ir kt.

Visus sveikinu su atėjusiais Naujaisias Metais! Gerų kadrų ir kūrybinio įkvėpimo! O asmeniniame gyvenime linkiu harmonijos ir darnos!

A la "cross-process'inis" 2014 metų angeliukas :)

Taip pat nekantrauju pristatyti savo naująjį tinklaraštį www.apiealu.lt

Nusprendžiau, kad reikia atskirti savo du hobius ir apie kiekvieną rašyti atskirame tinklaraštyje. Nuo šiol nuoroda alus.fotografuoju.lt ves į www.apiealu.lt. Įrašai apie alų iš fotografuoju.lt yra perkelti į naująją vietą. Tad ilgai nepristatinėdamas kviečiu apsilankyti!

... Ir rodo mums didingą savo meną... © Šekspyras (jeigu taisyklingai lietuviškai, tai Shakespeareas).

Vakar bedarant alų sulūžo pirmas mano gyvenime alaus gamybos "įrankis". Kažkaip susimąsčiau, kad jau ilgai užsiimu šiuo hobiu, greitai bus 3,5 metų, išvirta 520 litrų alaus (nelabai daug, kaip per tokį ilgą laiką), "išleistos" 13 etikečių, vienas alaus padėkliukas ir vienas pakabukas ant butelio. Nueitas gana nemažas alaus gamybos technologijos supratimo kelias, o šiai dienai mano šūkis šioje srityje - "Mažiau yra daugiau".

Žmonių išradingumui ribų nėra, į Lietuvą atėjus šalčiams - pritaikomos transporto priemonės.

Mano soliaografija

Pagaliau paskelbti ilgai laukti Soliaografijos workshopo Fluxus Ministerijoje rezultatai.

Fotografavimo prietaisas po 6 mėn. ekspozicijos

Pinhole kameros ekspozicijos laikas ant fotopopieriaus:
2011.03.20 - 2011.10.05

Man labai patinka tos soliaografijos, kur šalia saulės kelio dar matomi ir pastatai. Deja, savo buvau nukreipęs tiesiai į dangų, todėl matosi tik žydrynė ir saulės kelias :)


Dar kartą ačiū Adui/pbg už gerą renginį ir įkvėpimą!

Džiovinti Mechanizatorių laukiniai apyniai

Nuoroda: Džiovinti Mechanizatorių laukiniai apyniai

Kas čia pas mus atėjo: ruduo, ar pavasaris?

Keletas atviručių iš Sietlo.

Sietlo vaizdas iš bokšto, kuris vadinasi "Kosmoso adata" (Space Needle). Tos dvi arkos, tai vienas šalia kito stovintys stadionai - futbolo ir beisbolo.



O štai ir pats bokštas - "Kosmoso adata", pastatytas 1962 metų pasaulinei parodai, per kurią jį aplankė 2,3 milijonai žmonių. Kosmoso adata yra 184 metrų aukščio, bei 42 metrų pločio (plačiausioje vietoje), 160 metrų aukštyje įsikūrusi apžvalgos aikštelė. Būtent iš šios aikštelės ir fotografavau šiame įraše publikuojamas nuotraukas.

Sulaukiau ir vakaro, gaila neturėjau štatyvo, tai naktinio Sietlo vaizdų gavosi nedaug. Dešinėje matosi įlanka ir plaukiantis laivas

Pagrindinis Microsoft kompanijos štabas yra Redmonde, netoli Sietlo. Gėlytės pasirodė labai lietuviškos.

Sakoma, kad du kartai, tai atsitiktinumas, o trys iš eilės - jau tendencija. Po truputį tampu portalo suru.lt etatiniu mėnuojuodaraginiu fotografu :)

Mėnuo juodaragis 2011, kaukės iš ispanų Arnica pasirodymo

Šiais metais MJR man šiek tiek trūko daugiau metalo, na bet bendras vyksmas, kaip visada buvo liuks. Labai didelis pagyrimas organizatoriams už gyvą alų (tiek jo turėjimą, tiek pono Čižo paskaitas apie alaus gamybą), nes pramoninė sintetika iš esmės kertasi su MJR idėja: negi gersi tokį skystimą tik ką apsismilkęs senoviškais baltiškais smilkalais bei pasiklausęs dvasingos muzikos.

Šiek tiek blogai nuteikė žinios apie vagystes iš palapinių, bet tfu tfu tfu apie tai sužinojau tik iš žiniasklaidos, t.y. suru.lt, o pats tai galvojau gal net mašinos nerakint. Pasirodo visur reikia saugotis, et...

Šiemet paskaičiavau ir supratau, kad tai buvo mano „jubiliejinis“ - dešimtasis Juodaragis iš eilės. Gaila jau žinau, kad kitais metais negalėsiu dalyvaut...

Reportažas iš MJR (tekstas Maksimo Tapyro, nuotraukos mano):
http://www.suru.lt/menuo-juodaragis-2011/

Straipsnius apie alų, kurie yra labiau specializuoti ir mažiau įdomūs plačiajai auditorijai, pradėjau rašyti atvirasalus.lt tinklaraštyje, fotografuoju.lt dėsiu tik nuorodas į tokius straipsnelius.

215 g šviežių apynių :)

Liepos 23-24 dienomis Kazlų Rūdos savivaldybėje, Guobų kaime vyko namų aludarių suvažiavimas"Guobalynas 2011".  Pagrindiniai susiėjimo tikslai buvo namų aludarių susipažinimas, bendravimas (ne virtualus :)), keitimasis patirtimi ir alumi ir be abejonės - varžytuvės. Šiais metais aludariai rungėsi keturiose alaus kategorijose: kvietinio, sauso stauto, ESB (Extra Special Bitter) ir eksperimentinio.

Nors šeštadienis oro prasme buvo pati prasčiausia savaitės, o gal ir viso mėnesio diena, susitikimas praėjo šiltoje atmosferoje, pradžioje vyko prisistatymas-susipažinimas ir broliško bokalo „ratukas“.

Renginio šeimininkas Darius sako sveikinimo kalbą

Dar viena naudinga programos dalis - naujų apynių pristatymas, kurio metu buvo galima pačiupinėti ir pauostyti visokių naujienų ir įdomybių.

Apynių pristatymas-uostymas

Juokavome, kad gerai būtų išvirti alų su tais apyniais, kurie lieka nuo uostymo, bet tik po laiko supratau, kad reikėjo juos susirinkti ir tikrai kažką su jais padaryti - būtų nepakartojamas derinys.
Papildymas: kaip paaiškėjo vėliau, „apynių kokteilis“ buvo atiduotas Mantui. Lauksime rezultato.

Grįžtu prie konkurso. Kvietinio kategorijoje nugalėjęs heffeweizen tipo kvietinis alus stipriai išsiskyrė iš kitų pateiktų šiai kategorijai. Jis atitiko stilių tiek savo spalva, tiek kvapu, tiek skoniu - tikrai geras stiliaus pavyzdys. Iš viso į šioje kategorijoje dalyvavo 7 aludariai (vienas aludaris į kategoriją galėjo pateikti tik vieną savo gamintą rūšį).

Sauso stauto kategorijoje dalyvavo tik 4 aludariai, stipriai konkuravo 2. Net ir po nugalėtojų paskelbimo netilo diskusijos, kuris stautas buvo vertas pirmos vietos, vyko masinė degustacija, bet nugalėtojų niekas neteis :) Nugalėjo aludario Konung „Penktadienio 13-osios stautas“.

ESB kategorijoje dalyvavo net 11 alaus gamybos entuziastų! Teisėjams buvo darbo ir atsigėrimo :) Beje, šio Guobalyno metu buvo atrasta nauja profesija - "damušėjas", kuris užbaigia alų, likusį nuo teisėjų. Beje, labai geras būdas neteisėjaujant paragauti visų varžytuvėse dalyvaujančių alaus rūšių.

Teisėjų komisijos darbas, Kvietinio kategorija

Eksperimentinio alaus kategorijoje nugalėjo Mėlynių alus „Blueberry dreams“. Šis alus buvo išrinktas ir absoliučiu šių metų nugalėtoju (surinko daugiausia vertintojų taškų). Mėlynių spalvos, stipriai gazuotas - labai neįprastas.

Publika laukia konkurso rezultatų

Kategorijų nugalėtojai gavo po suvenyrinį kamštelį, o absoliučiam nugalėtojui buvo įteikta labai sunki žalvarinė taurė - tikrąja to žodžio prasme svarus prizas :)
Beje, reiktų paminėti aludarį Runcę (Šarūną), kurio beveik visose kategorijose užėmė antrąją arba trečiąją vietą. Ščiogolevaitės sindromas? Nenusimink Runce, tu dar jaunas - viskas prieš akis ;)

Absoliučios kategorijos nugalėtojas Artis su taure

Nugalėtojai:
Kvietinis - Darius (Darenkas, Kauno namų aludarių klubas),
Sausas stautas - Andrius (Konung, Vilniaus namų aludarių klubas), „Penktadienio 13-osios stautas“,
ESB - Saulius (Tikro alaus draugija),
Eksperimentinis alus ir geriausias Guobalyno 2011 alus - Artūras (Artis, Vilniaus namų aludarių klubas), „Blueberry dreams“.

Beje, Guoablyne vyko ne tik alaus gamybos, bet ir kulinarijos šedevrų demonstravimas. Manto troškinys buvo gaminamas (salinamas) ant laužo keliais valandas, stipriai prieskoniuotas, su daug kūno, geras aromatas, o svarbiausia šio patiekalo buvo daug! Tie, kuriems ryte skaudėjo galvą, nusprendė, kad: „čia nuo troškinio“ :)


Renginys praėjo įdomiai ir sklandžiai, netgi su mistikos prieskoniu, pvz.: niekas nežino ir neprisipažino, kur dingo Giedriaus ruginis alus, ryte rasta tik jo etiketė beplaukiojanti šaldymo vonelėje... Iki kitų metų!

Kovo 20 d. vyko soliaografijos seminaras ir nuo to laiko man nedavė ramybės mažas fotojuostos konteineriukas, kabantis po mano miegamojo langu. Ir štai birželio 7 dieną nebeiškenčiau - nusilupau visą įkaitusį ir apibėgusį izoliacinės juostos klijais konteineriuką-fotokamerą ir nuskenavau savo pirmąją soliaografiją.


Mano pirmoji soliaografija - fotopopieriuje savadarbe pinhole kamera užfiksuotas saulės kelias. Žinoma, kol kas jokio meno nėra - tik dokumentika, bet pirmas kartas yra pirmas kartas. Tas virpulys prieš atidarant kamerą... Eksponuota 2011 03 20 - 2011 06 07, kabėjo ant mano miegamojo palangės. Dar dvi kameros kabo ant Fluxus ministerijos stogo, bet kol mokytojas pbg neleido nuimt, tol laukiu. Plačiau apie soliaografijos seminarą ir kaip viskas prasidėjo, galite rasti čia: www.fotografuoju.lt/2011/03/soliaografijos-seminaras-fluxus....

Papildymas: Apimtas pirmo karto euforijos nepastebėjau, kad kažkas ne taip - man buvo gražu :) Bet mokytojas pbg neleido užsimiršti ir liepė invertuoti spalvas (žr. komentaruose). Ir tikrai, nepabandęs nesužinosi: saulė pasidarė geltona, dangus žydras! Štai pozityvinis variantas:

Linkėjimai iš Ukrainos sostinės! Netrukus parašysiu daugiau įspūdžių iš retai pasitaikančios kelionės už Šengeno erdvės ribų :)

Fotografuoju.lt tapo patogiau prieinamas lankytojams, naudojantiems mobiliuosius įrenginius!

Praėjusių metų pabaigoje Blogger sistemoje atsirado galimybė pritaikyti tinklaraščius mobiliajai prieigai, t.y. turėti mobilųjį šabloną. Kaip viskas vyksta? Prisijungus prie tinklaraščio pavyzdžiui su telefonu,  skriptas identifikuoja, kad jungiasi mobilusis įrenginys ir turinį „įvelka“ į paprastesnį šabloną, rodo mažiau informacijos (tik įrašus, komentarus ir skyrelį "Apie"), sumažina paveikslėlius ir viską optimizuoja taip, kad būtų patogu skaityti telefono ekrane. Prisijungus su paprasta naršykle, rodomas normalus šablonas ir visi patenkinti :)

Kažkodėl ši funkcija prieinama tik per bandomąją Blogger sąsają, todėl ne iš karto aišku, kaip ją pasiekti. Visa gudrybė yra tame, kad reikia jungtis ne tiesiogiai prie savo tinklaraščio, o prie http://draft.blogger.com/home. Toliau veiksmų seka tokia:

1.  Einate Prietaisų skydelis (Dashboard) > Nuostatos (Settings) > El. paštas ir mobilusis telefonas (Email and Mobile)

2. Skyrelyje „Mobiliesiems skirtas šablonas (beta versija)“ pasirenkate "Taip, naudojantis mobiliaisiais įrenginiais rodyti mobiliesiems skirtą šablono versiją."

3. Viskas, jūsų tinklaraštis pritaikytas mobiliesiems įrenginiams. Mobilieji lankytojai jums padėkos :)

Apie naujas Blogger funkcijas rašo tinklaraštis Bloggerindraft. Plačiau apie mobiliuosius šablonus:
http://bloggerindraft.blogspot.com/2010/12/new-mobile-templates-for-reading-on-go.html

Sėkmės mobilizuojantis!

Etiketė "Šiaurės miestelio pašvaistė"

Labai norėjosi pasidaryti alaus Kalėdoms. Tradiciškai kalėdinis alus yra ne visai toks, kokį gaminau, bet man Kalėdos kažkodėl asocijuojasi su prieskoniais. O kadangi labai mėgstu kvietinį alų, nusprendžiau gaminti kvietinį alų su prieskoniais. Iš esmės tai yra mano jau gamintas „Tėvo alus“ tik papildomai paskanintas karčiosiomis apelsinų žievelėmis ir kalendra.

Receptas (15 litrų):
1. „Tarwebier“ kvietinio alaus rinkinukas (misos koncentratas ir mielės, gamintojas Brewferm) - 1 vnt.
2. Sausas kvietinio salyklo ekstraktas (gamintojas Brewferm) - 1,3-1,5 kg
3. „Cascade“ apyniai - 30 g
4.  Karčiosios apelsinų žievelės - 20 g
5. Kalendra (sėklos, netraiškytos) - 10 g

Iš pradžių buvau nusipirkęs 40 g kalendros sėklų, paprašiau, kad jas susvertų į du pakelius po 20 g. Bet paskui neišdrįsau dėti net 20 g., dėjau 10 g. Naudojant prieskonius alaus gamyboje galioja auksinė taisyklė - geriau mažiau negu per daug. Šiuo atveju, jei sėklos netraiškytos manau buvo galima drąsiai dėti 15-20 g.

Į užvirtą vandenį dedame:
1. Sausą salyklo ekstraktą - iš viso verdame valandą
2. Skystą ekstraktą iš rinkinuko - sudedame kai ištirpsta sausas ekstraktas
3. Karčiąsias apelsinų žieveles - verdame 20 min.
4. Apynius - įdedame likus 10 min. iki virimo pabaigos
5. Kalendrą - įdedame likus 5 min. iki virimo pabaigos

Jei neturite didelio puodo, į kurį tilpų visas kiekis vandens, galite virti mažesniame kiekyje, o paskui papildyti šaltu vandeniu jau fermentavimo inde.

Blogai apskaičiavau vandens kiekį ir vietoj 15 litrų gavau 20 litrų alaus. Gavosi silpnesnis - vos nepilni 4 laipsniai vietoje planuotų 5, bet skoniui tai nepakenkė.

Alus rūgo 8 dienas, uždariau raudonais kamšteliais ir sukūriau raudoną etiketę.

Ar žinote, ką reiškia raudoni kamšteliai? Taip! Kalėdos jau visai čia pat.

Su artėjančiomis šventėmis!

Alaus pavadinimas irgi žiemiškai kalėdinis - „Šiaurės miestelio pašvaistė“ :)

Kuo ilgiau gaminu alų, tuo labiau norisi daryti viską savo rankomis ir naudoti mažiau pusfabrikačių (rinkinukų, ekstraktų). Deja, dėl buitinių sąlygų, negaliu virti didelio grūdų kiekio - man prieinamas tik 13 l talpos puodas, todėl tenka naudoti ekstraktą kaip bazinį salyklą, o grūdus - tik skonio pilnumui ir pagyvinimui.

Šįkart užsinorėjau ko nors tamsesnio ir stipresnio, tad buvo nuspręsta gaminti Newcastle Brown Ale kloną iš  grūdų, latviško skysto salyklo koncentrato, belgiško sauso salyklo ekstrakto, apynių - bet apie viską nuo pradžių.

Įdomiausias ir maloniausias dalykas visam procese - grūdų salinimas (mirkymas). Iš pradžių sutraiškytus grūdus dedame į medžiaginį maišelį, dedame jį į puodą, pripilame šalto vandens tiek, kad apsemtų maišelį. tada kaitiname, kol vandens temperatūra pasieks 70-72 laipsnius, išjungiame viryklę, uždengiame puodą dangčiu ir paliekame grūdus mirkti apie 30 min.

Užmerkti grūdai

Mirkant grūdus svarbu išlaikyti reikiamą temperatūrą

Grūdų nuvarvinimas

Norint išgauti dar daugiau aromatinių medžiagų ir saldumo iš grūdų, galima laikant maišelį, samčiu keletą kartų apipilti skysčiu iš puodo.

Bandymas ištraukti visą gėrį iš grūdų

Latviškas skystas salyklo ekstaktas

Pradinis misos tankis buvo 1066, rauginau 10 dienų, galutinis tankis 1017. Ačiū Ponui Niekui, kurio skaičiuoklę naudodamas paskaičiavau, kad alus gavosi 6,4 laipsnio stiprumo.
Reportažiukus apie alaus gamybą ruošiu tik tada, kai alus išrūgsta ir paragauju, kas gavosi. Šįkart ragavau iš karto po išrauginimo ir po dešimties dienų brandinimo. Rezultatas vertas pastangų! Grūdai suteikia gyvesnį, pilnesnį skonį ir aromatą, o šokoladinio salyklo natos tiesiog glosto gomurį :) Tiems, kas turi galimybę, rekomenduočiau virti vien iš grūdų - alus atpigtų 2-3 kartus, o ir skonis nuo to būtų tik geresnis.

RECEPTAS (20 litrų alaus):
1 kg sauso šviesaus salyklo ekstrakto
2,6 kg (4 stiklainiukai) latviško skysto salyklo ekstrakto

0,5 kg cukraus

120 g Pale Ale salyklo
700 g Cara Crystal salyklo
150 g šokoladinio salyklo (900 EBC)
20 g skrudintų miežių

50 g Fuggles apynių kartumui
10 g. East Kent Golding aromatui

11,5 g (pakelis) S-04 mielių

Kadangi alus yra lietuviškas Newcastle Brown Ale klonas, nusprendžiau, kad ir pavadinimas turėtų būti susijęs su pilimi, tad pavadinau "Gedimino pilies alus" :)

Ačiū Marijui iš „Savas alus“ už pagalbą ir idėjas.

Praeitą savaitę teko pirmą kartą pabuvoti UK, konkrečiai - Braitone. Labai patiko, įdedu porą atvirukų, kuriuos pavyko padaryti. Daugiau įspūdžių ir nuotraukų - netrukus!