Rodomi pranešimai su žymėmis fotoaparato priežiūra. Rodyti visus pranešimus
Užsidaro legendinė Fototaisykla
Užsidaro legendinė fototechnikos taisykla, kurioje buvo galima susitaisyti nuo pačių seniausių iki modernių fotoaparatų.
Taisykla buvo įsikūrusi Pylimo g. Vilniuje, vėliau persikraustė į Šiaurės miestelį, o paskutiniu metu veikė prie Savanorių žiedo.
Liaudiškai buvo vadinama „Pas Mečkauską“, o kartais klaidingai „Pas Meškauską“. Taisyklai vadovavo legendinis fototechnikos meistras Algirdas Mečkauskas. Esu pas jį nešęs ne vieną fotoaparatą.
Štai kokią žinutę jie paskelbė savo Feisbuko paskyroje:
Gerbiami klientai, UAB FOTOTAISYKLA nuo 2023-06-01 stabdo savo veiklą, nes nelieka meistrų galinčių taisyti fototechniką. Fototechnikos taisymui jau nepriimame. Prašome iki šios datos atsiimti užsigulėjusią techniką.
Gaila, buvo tikrai gera vieta, o ir alternatyvų nelabai yra, nebent pavieniai meistrai, teks ieškoti.
Praėjusių metų pabaigoje užsidarė dar viena vieta - fotolaboratorija ProFoto, kurioje darydavausi nuotraukas, tai dabar dvigubai liūdna. Bet ieškau naujų laboratorijų, informuosiu, kaip pavyks.
Kolekcija: Yashica FX-D Quartz + nauja oda
Pristatau dar vieną savo kolekcijos fotoaparatą Yashica FX-D Quartz, juodos spalvos (dar buvo versija su chromuota viršutine dalimi). O pristatymo priežastis - noras pasidžiaugti nauju jo kailiuku. Kaip jau rašiau apie Contax 139 Quartz, fotoaparatai, kuriuose buvo naudojamas vinilinis odos pakaitalas, šiuo metu atrodo baisiai dėl to, kad bėgant laikui ši medžiaga ima byrėti ir galų gale visiškai subyra. Kol Yashica gulėjo dėžėje, atrodė gerai, bet kai paėmiau pafotografuoti, viskas aplinkui buvo pribarstyta juodų skutelių.
Pasirodo, šis abiejų fotoaparatų trūkumas nėra atsitiktinis, nes kūnelius abiems gamino ta pati Yashica, gal ir apdailą iš to paties vinilo gamino. Smulkus palyginimas čia:
http://www.camera.portraits.srv2.com/139vfxd.htm
Trumpas Yashica FX-D Quartz pristatymas:
Išleistas 1979-1980 m., kartais vadinamas Contax 139 Quartz mažuoju broliu ar seserimi. Abu fotoaparatai turi vienodą Contax/Yashica bajonetą, todėl gali dalintis optika. Contax yra sunkesnis, didesnis ir solidžiau atrodantis, o Yashica dažnai būdavo naudojamas kaip antrasis fotografo fotoaparatas. Jis yra lengvesnis, mažesnis, bet valdymas labai panašus į Contax'o.
Kaip pagrindinis fotoaparato trūkumas pateikiamas dangos nepatvarumas ir įkyrus byrėjimas. O, kad visi aparatai turėtų tik tokias kosmetines problemas!
Fotoaparatas buvo gaminamas gana trumpai, iki 1983 m., kuomet Yashicą nusipirko kompanija Kyocera. Yashica FX-D yra paskutinė tikroji Yashica. Vėliau Kyocera atpigino gamybą, pradėjo gaminti Yashicas su daugiau plastikinių detalių ir daugiau problemų nei vien tik byranti vinilinė apdaila (FX-3 ir FX-7 modeliai).
Daugiau parametrų Camera-wiki.org:
http://camera-wiki.org/wiki/Yashica_FX-D
Taigi, kaip ir Contax atveju, einu į Kalvarijų turguje esančią audinių parduotuvę, perku dviejų rūšių odos atraižų, klausiu žmonos, kuri oda gražesnė, gaunu palaiminimą ir kerpu naują rūbą. Šįkart naudojau dvipusę lipnią juostelę, Contax'o atveju naudojau klijus, bet pagalvojau, kad gerai turėti galimybę lengvai pakeisti odą ateityje. Klijai gal per daug agresyvus būdas. Perrengimo medžiagų savikaina - apie 1 EUR. Perkant pakaitinę odą iš aki-asahi.com būtų kainavusi 18 USD, o kur dar prarastas meistravimo malonumas!
Štai kaip atrodė kūnelis prieš perrengimą:
O čia - su naujais rūbeliais:
Pasirodo, šis abiejų fotoaparatų trūkumas nėra atsitiktinis, nes kūnelius abiems gamino ta pati Yashica, gal ir apdailą iš to paties vinilo gamino. Smulkus palyginimas čia:
http://www.camera.portraits.srv2.com/139vfxd.htm
Trumpas Yashica FX-D Quartz pristatymas:
Išleistas 1979-1980 m., kartais vadinamas Contax 139 Quartz mažuoju broliu ar seserimi. Abu fotoaparatai turi vienodą Contax/Yashica bajonetą, todėl gali dalintis optika. Contax yra sunkesnis, didesnis ir solidžiau atrodantis, o Yashica dažnai būdavo naudojamas kaip antrasis fotografo fotoaparatas. Jis yra lengvesnis, mažesnis, bet valdymas labai panašus į Contax'o.
Kaip pagrindinis fotoaparato trūkumas pateikiamas dangos nepatvarumas ir įkyrus byrėjimas. O, kad visi aparatai turėtų tik tokias kosmetines problemas!
Fotoaparatas buvo gaminamas gana trumpai, iki 1983 m., kuomet Yashicą nusipirko kompanija Kyocera. Yashica FX-D yra paskutinė tikroji Yashica. Vėliau Kyocera atpigino gamybą, pradėjo gaminti Yashicas su daugiau plastikinių detalių ir daugiau problemų nei vien tik byranti vinilinė apdaila (FX-3 ir FX-7 modeliai).
Daugiau parametrų Camera-wiki.org:
http://camera-wiki.org/wiki/Yashica_FX-D
Taigi, kaip ir Contax atveju, einu į Kalvarijų turguje esančią audinių parduotuvę, perku dviejų rūšių odos atraižų, klausiu žmonos, kuri oda gražesnė, gaunu palaiminimą ir kerpu naują rūbą. Šįkart naudojau dvipusę lipnią juostelę, Contax'o atveju naudojau klijus, bet pagalvojau, kad gerai turėti galimybę lengvai pakeisti odą ateityje. Klijai gal per daug agresyvus būdas. Perrengimo medžiagų savikaina - apie 1 EUR. Perkant pakaitinę odą iš aki-asahi.com būtų kainavusi 18 USD, o kur dar prarastas meistravimo malonumas!
Štai kaip atrodė kūnelis prieš perrengimą:
O čia - su naujais rūbeliais:
Kolekcija: Contax 139 Quartz + nauja oda
Jau seniai ruošiuosi aprašyti savo kuklią fotokolekciją, kurią šiuo metu sudaro 25 fotoaparatai ir panašus kiekis objektyvų, bet prisiruošti labai sunku. Todėl pradedu kaip sakoma iš antro galo :) Į kolekciją pateko naujas eksponatas, tai nuo jo ir pradėsiu kolekcijos pristatymą. Šis naujokas, tai Contax 139 Quartz, pradėtas gaminti 1979 m. Tai pirmas fotoaparatas, kurio išlaikymų mechanizmą (auto režime) reguliavo kvarcinis mechanizmas - jis reklamuotas kaip preciziškiausias to meto fotoaparatas. Taip pat tiems laikams tai buvo labai kompaktiškas fotoaparatas. Jis taip pat turėjo inovatyvių priedų - elektroninį dangtelį (angl. data back), kuris leisdavo įrašyti fotografavimo datą bei kitus ekspozicijos duomenis tiesiai į fotojuostelę, o taip pat galėjo valdyti TTL blykstę.
Labai įdomi Contax fotoaparatų istorija. Juos gamino legendinė Carl Zeiss gamykla Vokietijoje. Pirmasis tolimatinis Contax'as pagamintas 1932 metais. Po II-ojo Pasaulinio karo miestai Jena ir Drezdenas, kuriuose buvo Carl Zeiss gamyklos atiteko sovietų įtakos zonai, gamyklų įranga buvo išmontuota ir išvežta į Kijevą, kur su ta pačia gera įranga buvo gaminami prastos kokybės sovietiniai fotoaparatai. Carl Zeiss savo naują gyvenimą pradėjo Vakarų pusėje - Štutgarte. Turbūt jų sėkmę lėmė bendradarbiavimas tarp trijų meistriškai dirbančių kompanijų, buvo naudojama Carl Zeiss optika, Yashica sukurti kūneliai, o dėl ergonomikos konsultavo Porsche. Ką čia ir bepridursi. 1978 m. pasirodęs Contax 139 Quartz arba kitaip Contax 139 Q turėjo visokiausių privalumų ir tik vieną trūkumą - jis buvo apklijuotas gana prastu viniliniu odos pakaitalu, kuris bėgant laikui ima trupėti ir fotoaparatas ima atrodyti kaip bomžikas :) Mano fotoaparatas atrodė visai nieko, bet palietus ėmė byrėti ir byrėjo tol, kol nenubyrėjo visa dirbtinė oda. Ją nulupau taip greitai, kad net nespėjau įamžinti, bet internete pilna vaizdų su aptrupėjusiais Contax'ais:
O štai kaip atrodė jau mano "nuluptas" aparačiukas:
Pasirodo, yra tokia svetainė www.cameraleather.com, kurioje galima nusipirkti profesionaliai išpjautą odą daugumai senų fotoaparatų. Maniškiam būtų kainavusi 27 $ su siuntimu, bet tai sužinojau vėliau, todėl nuėjau į audinių parduotuvę, kur pardavinėja odos atraižas ir už du litu nusipirkau gabalėlį prabangios baltos odos. Štai kaip atrodo atsinaujinęs Contax'as su angelišku rūbu :)
Pirmas blynas tik pusiau prisvilęs, bet perrengti savo fotoaparatą yra tikrai nesunku ir labai įdomu.
Labai įdomi Contax fotoaparatų istorija. Juos gamino legendinė Carl Zeiss gamykla Vokietijoje. Pirmasis tolimatinis Contax'as pagamintas 1932 metais. Po II-ojo Pasaulinio karo miestai Jena ir Drezdenas, kuriuose buvo Carl Zeiss gamyklos atiteko sovietų įtakos zonai, gamyklų įranga buvo išmontuota ir išvežta į Kijevą, kur su ta pačia gera įranga buvo gaminami prastos kokybės sovietiniai fotoaparatai. Carl Zeiss savo naują gyvenimą pradėjo Vakarų pusėje - Štutgarte. Turbūt jų sėkmę lėmė bendradarbiavimas tarp trijų meistriškai dirbančių kompanijų, buvo naudojama Carl Zeiss optika, Yashica sukurti kūneliai, o dėl ergonomikos konsultavo Porsche. Ką čia ir bepridursi. 1978 m. pasirodęs Contax 139 Quartz arba kitaip Contax 139 Q turėjo visokiausių privalumų ir tik vieną trūkumą - jis buvo apklijuotas gana prastu viniliniu odos pakaitalu, kuris bėgant laikui ima trupėti ir fotoaparatas ima atrodyti kaip bomžikas :) Mano fotoaparatas atrodė visai nieko, bet palietus ėmė byrėti ir byrėjo tol, kol nenubyrėjo visa dirbtinė oda. Ją nulupau taip greitai, kad net nespėjau įamžinti, bet internete pilna vaizdų su aptrupėjusiais Contax'ais:
O štai kaip atrodė jau mano "nuluptas" aparačiukas:
Pasirodo, yra tokia svetainė www.cameraleather.com, kurioje galima nusipirkti profesionaliai išpjautą odą daugumai senų fotoaparatų. Maniškiam būtų kainavusi 27 $ su siuntimu, bet tai sužinojau vėliau, todėl nuėjau į audinių parduotuvę, kur pardavinėja odos atraižas ir už du litu nusipirkau gabalėlį prabangios baltos odos. Štai kaip atrodo atsinaujinęs Contax'as su angelišku rūbu :)
Pirmas blynas tik pusiau prisvilęs, bet perrengti savo fotoaparatą yra tikrai nesunku ir labai įdomu.
Muilinių higiena - išsiugdykime įgūdžius
Jau ne pirmą kartą draugams (o ir sau pačiam) "pataisau muilinę". Simptomai: autofokusas lyg ir fokusuoja, bet nufotografavus vaizdas gaunasi lyg "pro rūką", "išplaukęs" ir pan. Pasirodo, kad problema visiškai paprasta - taukuoti pirštai :) Reikalas tame, kad jei netyčia pačiupinėjame veidrodinio fotoaparato optiką, tai mūsų piršto antspaudas užima tik nedidelę dalį viso objektyvo paviršiaus, o jei "nutapnojame" muilinukės objektyvą, kuris yra piršto antspaudo dydžio, tai aparačiukui visai susisuka smegenėlės, nors teisingiau būtų sakyti - užlimpa akys.
Viso šito pasakojimo moralas toks, kad reikia laikytis higienos: laikas nuo laiko nusivalyti objektyvą su mikropluošto servetėle ar su lens pen'u ir turėti omeny, kad nors muilinėj viskas ir vyksta automatiškai, objektyvas pats nenusivalo :)
Viso šito pasakojimo moralas toks, kad reikia laikytis higienos: laikas nuo laiko nusivalyti objektyvą su mikropluošto servetėle ar su lens pen'u ir turėti omeny, kad nors muilinėj viskas ir vyksta automatiškai, objektyvas pats nenusivalo :)
