Fotografuoju.lt

Gyvename įdomiais laikais, kai dirbtinis intelektas (DI) ima keisti tai, kaip mes dirbame bei pramogaujame. Kadangi šį tinklarašti rašau ir kaip savotišką metraštį, noriu užfiksuoti vieną svarbų įvykį, kuris įvyko jau seniau, bet turėtų patekti į metraščius.

Yra toks fotografijos konkursas Sony World Photography Awards, kuriame sudalyvavo fotografas iš Berlyno Boris Eldagsen ir laimėjo pirmą vietą šio konkurso Kūrybinės fotografijos kategorijoje.

Nepaisant gerų prizų (5000 JAV dolerių, Sony įrangos, kelionės į Londone vykstančią apdovanojimų ceremoniją), autorius apdovanojimo atsisakė ir prisipažino, kad nuotrauką sukūrė naudodamasis dirbtiniu intelektu.

Visų pirma, fotografas sako, kad nebūtų sąžininga laimėti fotografijos konkursą, kai jo sukurtas kadras buvo sugeneruotas nenaudojant fotoaparato ir šviesos. Šioje vietoje norėčiau ginčytis, nes DI apmokymo kadrai buvo sukurti kameromis ir fiksavo šviesą, bet toks ir buvo autoriaus tikslas - pradėti diskusiją ir ją paspartinti. Diskusija yra apie tai, kad fotografijos konkursuose laikas sukurti naujas kategorijas, kuriose menininkai, kuriantys naudodami DI, galėtų atvirai dalyvauti su savo darbais.

Man labai patiko Boris Eldagsen mintis, kad tradicinė fotografija neturėtų konkuruoti su DI sugeneruotais vaizdais. Fotografas net nevadina savo darbų nuotraukomis (angl. photographs), juos vadina atvaizdais (angl. images).

Boris Eldagsen nuotrauka „The Electrician“

Laimėjęs kadras vadinasi „Elektrikas“, o gal „Elektikė“ (?) ir yra Boris Eldagsen ciklo "PSEUDOMNESIA: Fake Memories" dalis. Šiame cikle autorius nagrinėja pseudomneziją - reiškinį, kurio metu mūsų galvoje susiformuoja netikri prisiminimai įvykių, kurių niekada nebuvo, o mums atrodo, kad juos prisimename.

Originalus straipsnis čia:
https://petapixel.com/2023/04/14/artist-refuses-prize-after-his-ai-image-wins-at-top-photo-contest/

Vilnius - vienas iš mano dažniausiai fotografuojamų miestų. Mėgstu sėsti ant dviračio ir važiuoti palei Nerį fotografuodamas. Vienas infrared kadras iš tų laikų, kai Gedimino kalnas dar buvo apžėlęs :)

Su gimtadieniu, Vilniau!

Vilnius, 2006-08-27, infrared

Kaip ir daugelis išradimų, fotografija nuėjo ilgą kelią nuo Senovės Graikijos, viduramžių iki mūsų dienų. Vaizdo projektavimo būdas naudojant camera obcura (dar vadinama pinhole) - kambarį, kurio sienoje pragręžta maža skylutė, buvo žinomas Antikos laikais, jį naudojo viduramžių dailininkai (taip pat ir garsusis Leonardas Davinčis) eskizams piešti. Bet fotografijos atsiradimui reikėjo išrasti būdą vaizdui užfiksuoti, ką ir padarė L. Dageras išrasdamas dagerotipiją - būdą ant šviesai jautriais sidabro junginiais padengtos plokštelės gauti fotografinį vaizdą. 

L. Dagero kolega prancūzas Džozefas Niepsas (Joseph Nicephore Niepce) fotografinį vaizdą užfiksavo dar anksčiau - 1826 m., tad fotografijos sukaktis gali būti ir dar solidesnė – 195 metai. Tačiau jo išrastas būdas buvo gana griozdiškas, ekspozicijos trukdavo apie 8 valandas (kai dagerotipijoms užtekdavo "tik" 30 minučių).

Juozapas Čekavičius – vienas pirmųjų ne tik Vilniaus, bet ir pirmasis Kijevo vaizdų fotografas. Dirbo Ukrainoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. Pirmasis iš Lietuvos fotografų pradėjo fotografuoti interjerus.

Janas Brunonas Bulhakas (lenk. Jan Brunon Bułhak) – lenkų fotografas, ilgą laiką gyvenęs Vilniuje (1912–1939 metais), knygų apie fotografiją, Vilniaus nuotraukų albumų autorius, Vilniaus Stepono Batoro universiteto dėstytojas. Parašė keturias knygas apie fotografiją. Įkūrė pirmąją profesionalią Vilniaus fotografijos studiją ir jai vadovavo. Paskelbė daugiau kaip 100 straipsnių fotografijos estetikos klausimais, paliko šimtus vertingų fotografinių vaizdų. 1927 m. Vilniuje įkūrė Fotografijos mėgėjų draugiją ir Vilniaus fotoklubą. Skaitė fotomeno paskaitas Vilniaus Universitete įsteigtai meninės fotografijos katedroje, kuri ir tapo pirmąja profesionalaus fotografijos meno mokykla. Vadino save fotografiku, kitaip tariant, fotomenininku, siekė, kad fotografija taptų pripažinta ir įvertinta profesionalaus meno sritimi.