Fotografuoju.lt

... Ir rodo mums didingą savo meną... © Šekspyras (jeigu taisyklingai lietuviškai, tai Shakespeareas).

Vakar bedarant alų sulūžo pirmas mano gyvenime alaus gamybos "įrankis". Kažkaip susimąsčiau, kad jau ilgai užsiimu šiuo hobiu, greitai bus 3,5 metų, išvirta 520 litrų alaus (nelabai daug, kaip per tokį ilgą laiką), "išleistos" 13 etikečių, vienas alaus padėkliukas ir vienas pakabukas ant butelio. Nueitas gana nemažas alaus gamybos technologijos supratimo kelias, o šiai dienai mano šūkis šioje srityje - "Mažiau yra daugiau".

Jūsų dėmesiui filmukas iš Pakruojo amatų, muzikos ir alaus festivalio, kuriame "Alaus brolijos" seniūnas Vidmantas Laurinavičius įteikia geriausio alaus apdovanojimus aludariams:
http://www.youtube.com/watch?v=awN2MO0PA_E

Publikos pageidavimu įdedu alaus įvertinimų lentelę (paspaudus išsididina):

"Aludarių taurės 2013" dalyviai, teisėjai ir organizatoriai

Pagaliau pavyko sumontuoti filmuką iš aludarių konkurso "Aludarių taurė 2013". Filmuotoje medžiagoje pamatysite vaizdus iš alaus vertinimo sesijų, interviu su organizatoriais bei teisėjais. Tikiuosi, kad pavyks pajusti "Alaus namuose" buvusią atmosferą.
Konkurso apdovanojimų ceremonija bus pristatoma kaip atskiras filmukas.

YouTube nuoroda:
http://youtu.be/_Dj2n3en4JI

Vakar įvyko antrasis Lietuvos namų aludarių čempionatas „Aludarių taurė 2013“. Aš į šį konkursą pateikiau alų į dvi kategorijas: šviesiųjų elių ir rudųjų elių. Receptai čia:
Amerikietiškas kreminis elis Nr.1
Gedimino pilies rudasis elis - 3

Šiais metais sau kėliau tikslą patekti į finalą. Labai džiaugiuosi, kad tikslą pasiekiau, mano kreminis elis pateko į finalą, o savo kategorijoje iš 11 pateiktų alaus egzempliorių buvo antras - gavau medalį ;)

Netrukus sumontuosiu filmuką iš šių metų renginio, o taip pat įdėsiu nuorodą į išsamesnius rezultatus, kai jie atsiras organizatorių svetainėje.

Papildymas: jau paskelbti bendrosios įskaitos rezultatai. Mano kreminis elis pasidalino 10-11 vietą su Andriaus Jokubausko (konung) belgišku tripel stiliaus alumi "Trio". Prie šio žmogaus, susidomėjimo namine aludaryste jaučiuosi šiek tiek prisidėjęs, todėl dvigubai džiaugiuosi ;)

Visų pirma, visus su Kalėdom!

Ta proga - vaizdo reportažas iš Vilniaus aludarių klubo (VAK) kalėdinio renginio "Parodyk ką gali":
http://www.youtube.com/watch?v=cF3JWgX4cQk

Plačiau apie renginį galite paskaityti tinklaraštyje "Alus alus":
http://alusalus.lt/2012/12/vak-2012-12-parodyk-ka-gali/

Gražių švenčių!

Džiovinti Mechanizatorių laukiniai apyniai

Nuoroda: Džiovinti Mechanizatorių laukiniai apyniai

Rudens pradžioje viriau derliaus alų su šviežiais laukiniais Mechanizatorių apyniais, o taip pat dalis apynių buvo padėti džiovinimui.

Kadangi man visai patiko laukinių apynių suteikiamas švelnus kartumas, galvoju virti dar vieną partiją, tik šįkart aromatui naudosiu Willamette apynius, o laukiniai bus džiovinti. Tikiuosi gauti subtilų kartumą ir gerą aromatą, kadangi laukiniai apyniai ypatingu aromatu nepasižymi. Dar vienas dalykas, kurio tikiuosi pavyks išvengti - šviežiai nuskinti apyniai pradžioje duoda šiokią tokią rūgštelę, kuri su laiku dingsta.

Supratau, ką turėjo omenyje p. Obelevičius per paskaitą "Sambarių" metu, kad negranuliuotų apynių sandėliavimui reikia labai daug vietos. Du nemaži maišeliai apynių sveria vos 200 g. Fotografuodamas šalia pastačiau trilitrinį su gira, kad matytųsi mastelis :)



Receptas čia:
http://www.atvirasalus.lt/alus/receptas/875-Mechanizatori%C5%B3%20elis%20su%20Willamette

Straipsnius apie alų, kurie yra labiau specializuoti ir mažiau įdomūs plačiajai auditorijai, pradėjau rašyti atvirasalus.lt tinklaraštyje, fotografuoju.lt dėsiu tik nuorodas į tokius straipsnelius.

215 g šviežių apynių :)

Netikėtai pavyko aptikti laukinių apynių, kuriuos žmonės augina kaip vijoklį prie daugiabučio. Nežinia, ar tai laukiniai apyniai, ar kultūriniai, bet jau sulaukėję, tačiau netikėtai sau pačiam sugalvojau su jais išvirti alų. Viriau tą pačią dieną, kelios valandos nuo apynių skynimo. Beje, skynimas irgi labai malonus procesas (kai nereikia hektaro nuskint :) ) - kvapas ant rankų išlieka visai dienai.



Laukiniai apyniai turi labai mažai alfa rūgšties, apie 1 %, kartais net mažiau, kai kultūriniai šiais laikais gali turėti ir 14%. Prisiskynęs maišelį apynių 150 g skyriau kartumui (10 l misos), likusius 65 g - aromatui. Naudojant žalius apynius reikia turėti omenyje, kad jų reikia daug daugiau palyginus su sausais, tad jei esate įpratę pripilti pilną puodą, reiktų palikti daugiau vietos apyniams.



Apynius pavadinau Mechanizatorių gatvės laukiniais, o alų - Mechanizatorių eliu. Pavadinimas labai simboliškas, nes virdamas šį alų išbandžiau savo ką tik įsigytą naujausią mechanizacinį įrenginį - varinę aušinimo spiralę. Įspūdžiai kuo geriausi, nes iki šiol pats nuobodžiausias ir ilgiausias alaus gamybos etapas tapo trumpas, linksmas ir efektyvus :)



Įspūdis paragavus nutekintos ir ataušintos misos: kartumas lengvas ir labai malonus, aromato daug nėra, gal reikėjo šiek tiek daugiau apynių aromatui. Dar turiu susidžiovinęs tų pačių apynių, jei alus bus geriamas, reiks pabandyti dar kartą.

Alaus receptas čia:
http://www.atvirasalus.lt/alus/receptas/658-Mechanizatori%C5%B3%20elis%20(2011%20m.%20apyni%C5%B3%20derliaus%20alus)

Liepos 23-24 dienomis Kazlų Rūdos savivaldybėje, Guobų kaime vyko namų aludarių suvažiavimas"Guobalynas 2011".  Pagrindiniai susiėjimo tikslai buvo namų aludarių susipažinimas, bendravimas (ne virtualus :)), keitimasis patirtimi ir alumi ir be abejonės - varžytuvės. Šiais metais aludariai rungėsi keturiose alaus kategorijose: kvietinio, sauso stauto, ESB (Extra Special Bitter) ir eksperimentinio.

Nors šeštadienis oro prasme buvo pati prasčiausia savaitės, o gal ir viso mėnesio diena, susitikimas praėjo šiltoje atmosferoje, pradžioje vyko prisistatymas-susipažinimas ir broliško bokalo „ratukas“.

Renginio šeimininkas Darius sako sveikinimo kalbą

Dar viena naudinga programos dalis - naujų apynių pristatymas, kurio metu buvo galima pačiupinėti ir pauostyti visokių naujienų ir įdomybių.

Apynių pristatymas-uostymas

Juokavome, kad gerai būtų išvirti alų su tais apyniais, kurie lieka nuo uostymo, bet tik po laiko supratau, kad reikėjo juos susirinkti ir tikrai kažką su jais padaryti - būtų nepakartojamas derinys.
Papildymas: kaip paaiškėjo vėliau, „apynių kokteilis“ buvo atiduotas Mantui. Lauksime rezultato.

Grįžtu prie konkurso. Kvietinio kategorijoje nugalėjęs heffeweizen tipo kvietinis alus stipriai išsiskyrė iš kitų pateiktų šiai kategorijai. Jis atitiko stilių tiek savo spalva, tiek kvapu, tiek skoniu - tikrai geras stiliaus pavyzdys. Iš viso į šioje kategorijoje dalyvavo 7 aludariai (vienas aludaris į kategoriją galėjo pateikti tik vieną savo gamintą rūšį).

Sauso stauto kategorijoje dalyvavo tik 4 aludariai, stipriai konkuravo 2. Net ir po nugalėtojų paskelbimo netilo diskusijos, kuris stautas buvo vertas pirmos vietos, vyko masinė degustacija, bet nugalėtojų niekas neteis :) Nugalėjo aludario Konung „Penktadienio 13-osios stautas“.

ESB kategorijoje dalyvavo net 11 alaus gamybos entuziastų! Teisėjams buvo darbo ir atsigėrimo :) Beje, šio Guobalyno metu buvo atrasta nauja profesija - "damušėjas", kuris užbaigia alų, likusį nuo teisėjų. Beje, labai geras būdas neteisėjaujant paragauti visų varžytuvėse dalyvaujančių alaus rūšių.

Teisėjų komisijos darbas, Kvietinio kategorija

Eksperimentinio alaus kategorijoje nugalėjo Mėlynių alus „Blueberry dreams“. Šis alus buvo išrinktas ir absoliučiu šių metų nugalėtoju (surinko daugiausia vertintojų taškų). Mėlynių spalvos, stipriai gazuotas - labai neįprastas.

Publika laukia konkurso rezultatų

Kategorijų nugalėtojai gavo po suvenyrinį kamštelį, o absoliučiam nugalėtojui buvo įteikta labai sunki žalvarinė taurė - tikrąja to žodžio prasme svarus prizas :)
Beje, reiktų paminėti aludarį Runcę (Šarūną), kurio beveik visose kategorijose užėmė antrąją arba trečiąją vietą. Ščiogolevaitės sindromas? Nenusimink Runce, tu dar jaunas - viskas prieš akis ;)

Absoliučios kategorijos nugalėtojas Artis su taure

Nugalėtojai:
Kvietinis - Darius (Darenkas, Kauno namų aludarių klubas),
Sausas stautas - Andrius (Konung, Vilniaus namų aludarių klubas), „Penktadienio 13-osios stautas“,
ESB - Saulius (Tikro alaus draugija),
Eksperimentinis alus ir geriausias Guobalyno 2011 alus - Artūras (Artis, Vilniaus namų aludarių klubas), „Blueberry dreams“.

Beje, Guoablyne vyko ne tik alaus gamybos, bet ir kulinarijos šedevrų demonstravimas. Manto troškinys buvo gaminamas (salinamas) ant laužo keliais valandas, stipriai prieskoniuotas, su daug kūno, geras aromatas, o svarbiausia šio patiekalo buvo daug! Tie, kuriems ryte skaudėjo galvą, nusprendė, kad: „čia nuo troškinio“ :)


Renginys praėjo įdomiai ir sklandžiai, netgi su mistikos prieskoniu, pvz.: niekas nežino ir neprisipažino, kur dingo Giedriaus ruginis alus, ryte rasta tik jo etiketė beplaukiojanti šaldymo vonelėje... Iki kitų metų!

Ar nepamiršote pasveikinti savo pažįstamų aludarių su tarptautine Aludarių diena? Kai kas nepamiršo, ačiū jums! :)

Smulkios dovanėlės stiprina draugystę :)

Australai šia proga apkabina visus, kurie prisideda prie to, kad mes galėtume atsigerti gero alučio:
http://www.brewsnews.com.au/2011/07/hug-a-brewer-today/

Beje, fone užuomina į naują etiketę, kuri pasirodys jau netrukus.

Šiandien sukanka lygiai metai nuo Navickų bravorėlio Nr. 1 įkūrimo. Per metus pagamintos 8 partijos alaus, penkiems suteikti pavadinimai ir sukurtos etiketės (plačiau skaitykite čia). O dabar štai gavau puikią dovaną - bravorėlio taurių liniją. Kol kas dar jie tušti, bet pripilti alaus turėtų atrodyti laaabai puikiai! Ačiū bendradarbiams už išradingumą ir meilę :)

Baigiantis metams priimta rašyti apibendrinimus, pastebėjimus ir kitų metų prognozes. Norėčiau pasidalinti praeitų metų atradimais dviejose srityse: fotografijos ir alaus. Taip jau išėjo, kad šis tiklaraštis atspindi šiuos du mano hobius: fotografiją ir alaus gamybą.

Fotografijos srityje atradimas man buvo plati juosta (vidutinis formatas) ir TLR fotoaparatas Lubitel 2. Nustebino, kad plačios juostos yra gana lengvai prieinamos - prekybos centruose nepardavinėja, bet bent jau Vilniuje galima gauti net keliose vietose. Taip pat nustebino, kad C-41 proceso spalvotas plačias juostas ryškina netoli mano namų, labai patogu :) Nespalvotas rankinio proceso juostas ryškinu pats, pradžioje atrodė, kad jos labai plačios, o kai pripratau ir išryškinau siaurą juostelę, ji pasirodė kažkokia per siaura :)

Alaus gėrimo fronte atradimai keli. Iš mažų lietuviško alaus daryklų 2010 metais mėgstamiausias buvo Rinkuškių „Proginis“ alus (ypač nepasterizuotas, pilstomas), o  iš užsienietiško nebrangaus alaus - čekiškas HOLBA (buteliais parduodamas Vynotekoje). Dar labai patiko angliški eliai Anglijoje - visi be išimties, kuriuos gėriau. Skanu ir įdomu neišpasakytai!

Šių bepasibaigiančių metų pradžioje pradėjau gaminti alų namuose. Per metus pagaminau 8 partijas po maždaug 20 litrų. Kiekvieną kartą gailiuosi, kad neturiu galimybės gaminti didesnius kiekius, na bet kada nors! Išbandžiau įvairias rūšis: šviesų, tamsų, kvietinį, silpnesnį ir stipresnį. Visi alūs - viršutinės fermentacijos (eliai). Taip pat išbandytos ir įvairios žaliavos: alaus rinkinukai, sausi ir skysti ekstraktai, įvairūs apyniai, o paskutinį alų jau dariau iš grūdų, papildydamas misą ekstraktais. Labai gerą pamoką davė karštą vasara. Rauginant alų temperatūroje artimoje 30°C jis gavosi rūgštus... Apie alaus gamybą daugiau galite paskaityti čia.
Geriausiai pavykusiems kūriniams buvo suteikti vardai (6 iš 8):
„32“, „Nepriklausomybės“, „Tėvo alus“, „L19“, „Šiaurės miestelio pašvaistė“, „Gedimino pilies rudasis elis“.

Tiek atradimų trumpai. Laimingų visiems artėjančių Naujųjų!

Etiketė "Šiaurės miestelio pašvaistė"

Labai norėjosi pasidaryti alaus Kalėdoms. Tradiciškai kalėdinis alus yra ne visai toks, kokį gaminau, bet man Kalėdos kažkodėl asocijuojasi su prieskoniais. O kadangi labai mėgstu kvietinį alų, nusprendžiau gaminti kvietinį alų su prieskoniais. Iš esmės tai yra mano jau gamintas „Tėvo alus“ tik papildomai paskanintas karčiosiomis apelsinų žievelėmis ir kalendra.

Receptas (15 litrų):
1. „Tarwebier“ kvietinio alaus rinkinukas (misos koncentratas ir mielės, gamintojas Brewferm) - 1 vnt.
2. Sausas kvietinio salyklo ekstraktas (gamintojas Brewferm) - 1,3-1,5 kg
3. „Cascade“ apyniai - 30 g
4.  Karčiosios apelsinų žievelės - 20 g
5. Kalendra (sėklos, netraiškytos) - 10 g

Iš pradžių buvau nusipirkęs 40 g kalendros sėklų, paprašiau, kad jas susvertų į du pakelius po 20 g. Bet paskui neišdrįsau dėti net 20 g., dėjau 10 g. Naudojant prieskonius alaus gamyboje galioja auksinė taisyklė - geriau mažiau negu per daug. Šiuo atveju, jei sėklos netraiškytos manau buvo galima drąsiai dėti 15-20 g.

Į užvirtą vandenį dedame:
1. Sausą salyklo ekstraktą - iš viso verdame valandą
2. Skystą ekstraktą iš rinkinuko - sudedame kai ištirpsta sausas ekstraktas
3. Karčiąsias apelsinų žieveles - verdame 20 min.
4. Apynius - įdedame likus 10 min. iki virimo pabaigos
5. Kalendrą - įdedame likus 5 min. iki virimo pabaigos

Jei neturite didelio puodo, į kurį tilpų visas kiekis vandens, galite virti mažesniame kiekyje, o paskui papildyti šaltu vandeniu jau fermentavimo inde.

Blogai apskaičiavau vandens kiekį ir vietoj 15 litrų gavau 20 litrų alaus. Gavosi silpnesnis - vos nepilni 4 laipsniai vietoje planuotų 5, bet skoniui tai nepakenkė.

Alus rūgo 8 dienas, uždariau raudonais kamšteliais ir sukūriau raudoną etiketę.

Ar žinote, ką reiškia raudoni kamšteliai? Taip! Kalėdos jau visai čia pat.

Su artėjančiomis šventėmis!

Alaus pavadinimas irgi žiemiškai kalėdinis - „Šiaurės miestelio pašvaistė“ :)

Kuo ilgiau gaminu alų, tuo labiau norisi daryti viską savo rankomis ir naudoti mažiau pusfabrikačių (rinkinukų, ekstraktų). Deja, dėl buitinių sąlygų, negaliu virti didelio grūdų kiekio - man prieinamas tik 13 l talpos puodas, todėl tenka naudoti ekstraktą kaip bazinį salyklą, o grūdus - tik skonio pilnumui ir pagyvinimui.

Šįkart užsinorėjau ko nors tamsesnio ir stipresnio, tad buvo nuspręsta gaminti Newcastle Brown Ale kloną iš  grūdų, latviško skysto salyklo koncentrato, belgiško sauso salyklo ekstrakto, apynių - bet apie viską nuo pradžių.

Įdomiausias ir maloniausias dalykas visam procese - grūdų salinimas (mirkymas). Iš pradžių sutraiškytus grūdus dedame į medžiaginį maišelį, dedame jį į puodą, pripilame šalto vandens tiek, kad apsemtų maišelį. tada kaitiname, kol vandens temperatūra pasieks 70-72 laipsnius, išjungiame viryklę, uždengiame puodą dangčiu ir paliekame grūdus mirkti apie 30 min.

Užmerkti grūdai

Mirkant grūdus svarbu išlaikyti reikiamą temperatūrą

Grūdų nuvarvinimas

Norint išgauti dar daugiau aromatinių medžiagų ir saldumo iš grūdų, galima laikant maišelį, samčiu keletą kartų apipilti skysčiu iš puodo.

Bandymas ištraukti visą gėrį iš grūdų

Latviškas skystas salyklo ekstaktas

Pradinis misos tankis buvo 1066, rauginau 10 dienų, galutinis tankis 1017. Ačiū Ponui Niekui, kurio skaičiuoklę naudodamas paskaičiavau, kad alus gavosi 6,4 laipsnio stiprumo.
Reportažiukus apie alaus gamybą ruošiu tik tada, kai alus išrūgsta ir paragauju, kas gavosi. Šįkart ragavau iš karto po išrauginimo ir po dešimties dienų brandinimo. Rezultatas vertas pastangų! Grūdai suteikia gyvesnį, pilnesnį skonį ir aromatą, o šokoladinio salyklo natos tiesiog glosto gomurį :) Tiems, kas turi galimybę, rekomenduočiau virti vien iš grūdų - alus atpigtų 2-3 kartus, o ir skonis nuo to būtų tik geresnis.

RECEPTAS (20 litrų alaus):
1 kg sauso šviesaus salyklo ekstrakto
2,6 kg (4 stiklainiukai) latviško skysto salyklo ekstrakto

0,5 kg cukraus

120 g Pale Ale salyklo
700 g Cara Crystal salyklo
150 g šokoladinio salyklo (900 EBC)
20 g skrudintų miežių

50 g Fuggles apynių kartumui
10 g. East Kent Golding aromatui

11,5 g (pakelis) S-04 mielių

Kadangi alus yra lietuviškas Newcastle Brown Ale klonas, nusprendžiau, kad ir pavadinimas turėtų būti susijęs su pilimi, tad pavadinau "Gedimino pilies alus" :)

Ačiū Marijui iš „Savas alus“ už pagalbą ir idėjas.

Tris kartus dariau alų iš alaus rinkinukų (angl. beer kit), tiesa, trečiąjį kartą bandžiau daryti sausą apyniavimą, bet pasidarė nebeįdomu, norėjosi kažkiek daugiau įtakoti receptą ir galų gale pradėti virti! Žinoma tas mano pirmasis virimas tikriems aludariams pasirodytų juokingas, bet vis tiek visai kitas jausmas.
Žodžiu ketvirtąjį kartą paėmiau kvietinio alaus rinkinuką, kurį gaminant reiktų pridėti cukraus,

vietoje cukraus dėjau sausą kvietinio salyklo ekstraktą, kurį reikia pavirti,

o virimo pabaigoje pridėjau 30 g amerikietiškų Cascade apynių, kurie turi vos juntamą citrinos aromatą ir duoda lengvą kartumą.


Toliau pateikiu receptą ir reportažą iš virtuvės :)

Alaus gamybą pradėjau nuo apsilankymo „Senukuose“ - reikėjo įsigyti didesnį puodą. Už prieinamą kainą  (24 Lt, dar buvo nuolaida puodams, tai gavosi iš vis keliolika litų) pirkau indišką skardinį puodą, nerūdijančio plieno. Aišku, iš karto teko patobulinti dangčio rankeną seniai žinomu klasikiniu būdu:

Visų pirma, pasiruošiau salyklo ekstraktą iš rinkinuko: karštame vandenyje pašildžiau skardinę, supyliau į fermentavimo indą, užpyliau karštu vandeniu, išmaišiau, pripyliau šalto vandens.

Lygiagrečiai užsiviriau vandenį dideliam puode ir subėriau sausą salyklo ekstraktą virimui. Iš viso viriau apie 15 min. Pilant reikia primažinti ugnį ir pilti po truputį ir maišant, nes suputoja ir gali išbėgti. Baigiant virti, 5-ioms minutėms įdėjau apynius.

Naudojau apynių virimo maišelį, kuris neleidžia apyniams pasklisti ir pavirus labai lengva juos išimti.Labai svarbu apynių neperlaikyti, nes šioje vietoje jie mums reikalingi daugiausia dėl aromato. Pavirus trumpai, kvapiosios apynių medžiagos atsipalaiduoja, bet neišgaruoja iš tirpalo. Ilgiau pavirus gausime mažiau aromato ir daugiau kartumo.

Šioje vietoje per nepatyrimą padariau klaidą: supyliau šiek tiek pravėsusį viralą į fermentavimo indą ir termojuostelė "išėjo iš skalės". Supratau, kad laukia ilgas ir nuobodus vėsinimo procesas... Mielių į karštą  misą dėti negalima, nes jos gali numirti.

Kad nebūtų liūdna, nusprendžiau apsilankyti neseniai atidarytame alaus bare "Alaus studija" (Šiaurės miestelyje). Kaip žinia, gero alaus barai traukai gero alaus mėgėjus, ten ir sutikau vieną kolegą, kuriam pasiguodžiau dėl aušinimo sunkumų. Pasirodo, viskas labai paprasta. Reikia puodą įdėti į šalto alaus vandens vonelę, atšaldyti ir tik tada pilti į fermentavimo indą. Paprasta - gyveni ir mokaisi.

Aušinimo istorija baigėsi tuo, kad teko palikti misą vėsti per naktį, uždengti dangčiu ir melstis, kad neįlįstų kokių piktų bakterijų, nes misa dar buvo be mielių - savo karingųjų gynėjų nuo bakterijų antplūdžio.

Ryte pasimatavau cukraus kiekį ir pamačiau, kad jo trūksta. Šio alaus O.G. turi būti 1052, o turėjau tik 1032. Teko pridėti apie 150 g cukraus, nes sauso salyklo ekstrakto jau nebeturėjau (ir tai pilnai nepasiekiau reikalingo O.G). Rinkinuko instrukcijoje rašoma, jog reikia pridėti 750 g. cukraus, sauso salyklo ekstrakto paprastai rekomenduojama dėti 1,5 karto daugiau.Tiksliai skaičiuojant gautųsi 1,125 kg, bet man atrodo, jog reiktų 1,3-1,5 kg. Rekomenduoju dėti 1,2 kg, o paskui matuoti gravity (kitaip dar vadinamą density) ir papildyti. Dar vienas variantas - pilti mažiau vandens, bet tada gausis mažiau alaus ;)

Misa jau buvo atšalusi, subėriau mieles ir uždariau. Po pusės paros ėmė tratinti kaip iš pištalieto - prasidėjo mielių veikla. Labai pasijautė, kad dėjau "šviežių" apynių - išeinanti angliarūgštė kambarį pripildė nosį kutenančio apynių aromato... Iš viso gavau 26 litrus alaus.

Nors instrukcijoje rašoma, jog reikia rauginti 10 dienų, po 7 dienų mielės išsikvėpė ir pamatavęs pamačiau, jog pasiektas bottling density - 1010. Atsidaręs dangtį pajutau kvietinio alaus kvapą - su niekuo nesumaišysi :) Brandinu jau antrą savaitę. Po 10 dienų paragavau, jau buvo galima gerti, tik mažoka angliarūgštės ir apyniai dar įkyroki.

Receptas:
1. „Tarwebier“ kvietinio alaus rinkinukas (misos koncentratas ir mielės, gamintojas Brewferm) - 1 vnt.
2. Sausas kvietinio salyklo ekstraktas (gamintojas Brewferm) - 1,3-1,5 kg (aš dėjau 1 kg, bet teko papildyti cukrumi)
3. „Cascade“ apyniai - 30 g.
Rinkinuką supilti į fermentavimo indą pagal instrukciją. Užvirti 10 litrų vandens, atsargiai maišant supilti sausą salyklo ekstraktą. Virti 15 min. Iki virimo pabaigos likus 5 min. sudėti apynius, virti 5 min., ištraukti maišelį, nusunkti. Dėti puodą į šalto vandens vonelę, atvėsinti iki 20-25 C ir supilti įfermentavimo indą. Viską išmaišyti, suberti mieles, lengvai pamaišyti, uždengti, įstatyti "burbuliatorių", peržegnoti ir laukti 7-10 dienų kol išrūgs.

Kadangi alų užraugiau Tėvo dieną, automatiškai ir dėl pavadinimo nereikia sukti galvos. Pavadinau "Tėvo dienos kvietinis". Dėl lankytojams kilusių keistų sąsajų, alaus pavadinimas supaprastintas, tiesiog "Tėvo alus".

Straipsnis perkeltas į tinklaraštį ApieAlu.lt:
http://www.apiealu.lt/2010/03/reportazas-alaus-gamyba-namuose-2-dalis.html