Rodomi pranešimai su žymėmis skaitmena. Rodyti visus pranešimus
Su 700-uoju, Vilniau!
Vilnius - vienas iš mano dažniausiai fotografuojamų miestų. Mėgstu sėsti ant dviračio ir važiuoti palei Nerį fotografuodamas. Vienas infrared kadras iš tų laikų, kai Gedimino kalnas dar buvo apžėlęs :)
Su gimtadieniu, Vilniau!
 |
| Vilnius, 2006-08-27, infrared |
Rankinis režimas
Su Pasauline fotografijos diena!
 |
| Sasson digital camera, 1975. Photo courtesy of George Eastman House |
Ta proga linkiu apsilankyti šiuo metu veikiančiose fotoparodose:
Energetikos ir technikos muziejuje vyksta Kipro Kaspučio autorinė fotografijų paroda „Šašlykai“,
Nacionalinėje dailės galerijoje - dvi parodos: Izraelio menininko Sharono Ya'ari „Laukų ir miškų pozityvai“ bei Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.
Dar dalinuosi paskutiniu metu rastais įdomiais straipsniais apie fotografiją:
Apie analoginės fotografijos sugrįžimą,
Interviu su skaitmeninės fotografijos išradėju
Besirenkantiems monitorių darbui su nuotraukomis
Laikas nuo laiko sulaukiu klausimų, kokie monitorių modeliai labiausiai tinkami darbui su nuotraukomis. Įdedu nuorodą į atnaujintą straipsnį šia tema Miko Binkio svetainėje. Beje, duodu tarpinę nuorodą per efoto.lt diskusijų forumą, rekomenduoju atkreipti dėmesį į komentarus - ten irgi yra vertingos informacijos:
http://www.efoto.lt/forumas/besirenkantiems_monitoriu_atnaujinta_informacija
Suru.lt apie "Mėnuo juodaragis" + mano nuotraukos
http://www.suru.lt/menuo-juodaragis%E2%80%992010-lietus-online/#more-17619
Šį kartą nuotraukų nedaug, nes turėjau tik Fuji Finepix F31d, o taip pat oras buvo ne pats palankiausias fotografavimui. Užtad kokia patirtis traukiant mašinas iš purvyno! :) "Mėnuo juodaragis" visada kuo nors nustebina. Jau laukiu kito!
Paskutinės keturios nuotraukos darytos Alesios, na tos kur pačios meniškiausios :)
Linkėjimai iš Bukarešto!
Pakeliui iš oro uosto – Microsoft pastatas (kairėje).
Per viešbučio langą matau Liaudies Parlamento rūmus, kuriuos pastatė Čiaušesku. Tai antras pasaulyje pagal dydį pastatas (pirmasis – Pentagonas JAV).
Rumunijoje visi laidai miestuose – pakabinti ore. Kolegos rumuno teigimu, tai yra priežastis, kodėl pas juos miestuose pigus internetas (max 10EUR).
Liaudies parlamentas naktį. Grįždamas iš senamiesčio sutikau dvi fotografijos entuziastes su štatyvu, kurios mielai juo pasidalino.
Nuotraukų spausdinimas siunčiant per internetą
Šiame skaitmeniniame amžiuje daugiausia padarytų nuotraukų yra skaitmeninės, kurios niekada taip ir nebus išspausdintos popieriuje. Tačiau bent jau man gražiausius kadrus norisi turėti atspausdintus, nes realaus albumo vartymas - man vis dar yra malonumas, kurio niekas nesugebėjo nukonkuruoti.
Nuotraukas dažniausiai spausdinu http://www.fotofabrikas.lt/, nes tenkina jų kokybė, rezultatas yra stabilus, kaina - dvigubai mažesnė nei fiziškai nešant nuotraukas (įrašytas CD, USB atmintuke ar pan.). Standartinė kaina - 0,59 Lt už 10x15 nuotrauką. Dar vienas privalumas - platus atsiėmimo tinklas Vilniuje: anksčiau pasiimdavau HyperRIMI, o dabar galima ir MaXimose pasiimti.
Paskutiniu metu išgirdau, kad atsirado konkurentas - IKI partneriai http://www.cewecolor.lt/iki/. Kadangi IKI man irgi netoli namų ir dar buvo taikoma didelė nuolaida – nusprendžiau išbandyti. Gavosi visai neblogas rezultatas. Kainavo 0,25 Lt už 10x15 nuotrauką. Tik dar prisideda 1 Lt prie kiekvieno užsakymo. Dėl rezultato stabilumo nesu įsitikinęs - nežinau, ar antrą kartą gaučiau tokį pat rezultatą. Nuotraukos spausdinamos Lenkijoje, padaromos per tris dienas. Akcija jau pasibaigė, bet dabar matau vėl Velykinė akcija – 0,24 Lt už nuotrauką. Kaina labai gera, bet pažiūrėjau, Fotofabrikas irgi perpus nuleidęs kainą – 0,29 Lt, o ir rezultatas patikrintas - stabilus, ir padaro labai greit, ir litas neprisideda kiekvienam užsakymui :) Dar vienas Fotofabriko privalumas – galima pasirinkti, kad nuotraukos būtų spausdinamos su baltu rėmeliu. Kad neatrodytų, jog giriu tik FF, pasakysiu, kad jie turi vieną trūkumą – neturi 4:3 kraštinių santykio popieriaus, t.y. 10x13. Jis aktualus skaitmeninių fotoaparatų turėtojams, kurių nuotraukos yra tokio dydžio. Šis popierius leidžia atspausdinti nuotraukas be baltų kraštų ir nenukerpant dalies vaizdo. Anksčiau FF turėjo tokio popieriaus, bet paskui dingo kažkodėl. IKI foto – turi tokio popieriaus ir labai patogiai galima nurodyti, kurią nuotrauką ant kurio spausdinti.
Reziumuojant galima pasakyti, kad FF privalumas – greitis, IKI foto – kaina. Įdomu, kaip viskas pasikeis, kai baigsis Velykinės akcijos. Visgi konkurencija yra puikus dalykas vartotojams :)
Gyvybinės energijos jėga
Vakar naktį, kai viskas aplinkui nurimsta, sėdėjau prie kompo ir staiga pasigirdo stiprus garsas - atrodė lyg būtų nukritusi kompaktų krūva ant žemės. Ir kas keisčiausia, garsas sklido iš koridoriaus. Kompaktų koridoriuje nelaikau, tad buvo dar keisčiau :) Viską apžiūrėjęs pamačiau maišelį, kuriame buvau susikrovęs alaus butelius, rytojaus dieną planavau nešti į rūsį. Vienas butelys buvo sprogęs - visiškai sudraskytas į gabalus.
Vykstant antrinei fermentacijai buteliuose, gyvos mielės toliau skaido cukrų ir gamina angliarūgštę. Matyt sprogęs butelys jau buvo ne kartą naudotas, o gal ir gavęs smūgį, todėl neatlaikė mielių gyvybinio proceso pasekmių spaudimo :)
Štai kaip tai atrodė (visai gražus vaizdas):
Visgi gyvybės jėga pati stipriausia: žolė prasikala per asfaltą ar betoną, vanduo prasigraužia vagą kietose uolienose, o kol nebuvo žinoma, kad gėrimus fermentuoja mielės, tai buvo laikoma stebuklu, o reiškinys vadinamas "God is Great" :)
Muilinių higiena - išsiugdykime įgūdžius
Viso šito pasakojimo moralas toks, kad reikia laikytis higienos: laikas nuo laiko nusivalyti objektyvą su mikropluošto servetėle ar su lens pen'u ir turėti omeny, kad nors muilinėj viskas ir vyksta automatiškai, objektyvas pats nenusivalo :)
Savaitgalis: "Velnio akmuo", gimtinės grožis ir gėlytės
Šį svaitgalį sudalyvavom sunkiosios muzikos festivalyje "Velnio akmuo", vykusiame vaizdingame Dainuvos slėnyje Anykščiuose. Pamatėme "Sepultura" ir nemažai kitų ne ką blogesnių grupių (dar labai patiko "Keep of Kalessin", o per Obtest "Iš kartos į kartą", tai iš viso vos galvos nepamečiau), o sekmadienį nutarėme aplankyti vietines geomorfologines įžymybes: atodangą ir Puntuko akmenį. Kadangi iki Puntuko veda pėsčiųjų takas, automobilius teko palikti ir keliauti savomis kojomis, o kai kurių jos buvo jau nutrintos arba pavargusios :)Buvo linksma istorija, kad visi sutikti vietiniai (3 vnt.) paklausti, kiek dar liko iki Puntuko, sakydavo "kokie pora kilometrų". Nueini kilometrą, paklausi kito vietinio, ir vėl išgirsti tą patį atsakymą :) Galvojom, kad tai visuotinis anykštėnų sąmokslas prieš mus, bet priėję velnio akmenį nusiraminome. Atgal teko kviestis taksi, nes draugų kojos visiškai atsakė, o taksi Anykščiuose brangesnis nei Vilniuje - negi ten nėra sunkmečio?
Kita istorija susijusi su tuo, kaip mes ieškojome atodangos pakeliui link Puntuko. Sutiktas vietinis bėgikas keistai į mus pažiūrėjęs pasakė, kad visos atodangos yra priešingame miesto gale. Paėję kelis šimtus metrų radome nuorodą link atodangos ir per karštį nuėję dar kelis šimtus metrų, pamatėme visą apžėlusią ir visiškai neįspūdingai atrodančią atodangą. Žinoma, po Pūčkorių atodangos rasti ką nors įspūdingo šioje srityje - nelengva.
Dar viena mintis - Anykščių šilelis toks tankus ir gražus miškas, o A. Baranauskas rašė apie kelias apykreives pušeles. Bediskutuojant buvo sugeneruota mintis, kad jis rašė seniai ir per tą laiką viskas pasikeitė - tos kelios apykreivės pasidaugino, suvešėjo, o ir kelios eglės - žiū - kur buvusios kur nebuvusios išdygo. Gal ir atodanga garsaus rašytojo laikais buvo tikra atodanga?
Po geros dozės įvairaus kietumo ir prabos metalo, gamtos grožybių lankymo, nuotrauka, kurią norėčiau pateikti šio tekstuko iliustracijai nesusijusi nei su velniu, nei su geomorfologija, nei su oeologija, nei su petrologija. Tai tiesiog Anykščių šilelio gėlė ir bitutė - turbūt pasiilgau švelnumo per tas tris dienas...
Vilnius iš viršaus
Prisiminiau rudeninį pasiskraidymą oro balionu, o dar kaip tyčia efoto.lt organizuoja minikonkursą "Mano miestas", tai sudėjau keletą geriausių kadrų. Skrydis oro balionu ir fotografavimas - vienas kitam sutverti dalykai, o jei dar nebijočiau aukščio... Iš viršaus miestas visai kitoks, o dar pasisekė praskristi pro pat TV bokštą. Beje, niekad negalvojau, kad TV bokštas iš viršaus yra raudonas. Kai pagalvoju, o kokį aš jį iš viršaus įsivaizdavau, tai padarau išvadą, kad niekada net ir negalvojau apie tai. Iš padangių supranti, kad daug ką kitaip įsivaizdavai: būnant ant žemės nesimato nei kelių ornamentų, nei garažų ar automobilių eilių formuojamų geometrinių raštų.Fotografavimas iš oro baliono yra gana ekstremalus: balionas skrenda, vaizdai keičiasi gana greitai, ypač kai skrendama arti žemės ar kokio nors objekto (šiuo atveju bokšto) - ne visada yra proga pakartotiniam kadrui. Gal įpratus ir praeinantis dalykas, bet man kažkiek trukdė ir aukščio baimė, buvo sunku susikaupt. Antroje kelionės pusėje akis jau įprato "pamatyti" kadrą, ieškoti geometrijos, figūrų, įdomių objektų, kurie iš viršaus yra kitokie. Fotografuojant iš baliono taip pat reikia nepamiršti fototechnikos saugumo. Naudojant fotoaparatą diržą užsikabinau ant kaklo arba apsivyniodavau apie ranką, leidžiantis (dėl stiproko vėjo nusileidimas buvo gana ekstremalus) viską susipakavau į fotokrepšį ir koja prispaudžiau prie gondolos sienos.
Didesnę nuotrauką ir visą seriją pamatysite paspaudę ant nuotraukos, arba čia.
