Rankinis režimas
Esame pripratę fotografuoti su automatiniais nustatymais, ypač fotografuodami mobiliuoju telefonu. Rekomenduoju bent kartą pabandyti įsijungti rankinius nustatymus. Rezultatas mane nustebino. Net ir tokiomis sudėtingomis sąlygomis kaip saulėlydis, telefono fotokamera veikia puikiai. Linkėjimai iš pajūrio!
Kolekcija: Yashica FX-D Quartz + nauja oda
Pristatau dar vieną savo kolekcijos fotoaparatą Yashica FX-D Quartz, juodos spalvos (dar buvo versija su chromuota viršutine dalimi). O pristatymo priežastis - noras pasidžiaugti nauju jo kailiuku. Kaip jau rašiau apie Contax 139 Quartz, fotoaparatai, kuriuose buvo naudojamas vinilinis odos pakaitalas, šiuo metu atrodo baisiai dėl to, kad bėgant laikui ši medžiaga ima byrėti ir galų gale visiškai subyra. Kol Yashica gulėjo dėžėje, atrodė gerai, bet kai paėmiau pafotografuoti, viskas aplinkui buvo pribarstyta juodų skutelių.
Pasirodo, šis abiejų fotoaparatų trūkumas nėra atsitiktinis, nes kūnelius abiems gamino ta pati Yashica, gal ir apdailą iš to paties vinilo gamino. Smulkus palyginimas čia:
http://www.camera.portraits.srv2.com/139vfxd.htm
Trumpas Yashica FX-D Quartz pristatymas:
Išleistas 1979-1980 m., kartais vadinamas Contax 139 Quartz mažuoju broliu ar seserimi. Abu fotoaparatai turi vienodą Contax/Yashica bajonetą, todėl gali dalintis optika. Contax yra sunkesnis, didesnis ir solidžiau atrodantis, o Yashica dažnai būdavo naudojamas kaip antrasis fotografo fotoaparatas. Jis yra lengvesnis, mažesnis, bet valdymas labai panašus į Contax'o.
Kaip pagrindinis fotoaparato trūkumas pateikiamas dangos nepatvarumas ir įkyrus byrėjimas. O, kad visi aparatai turėtų tik tokias kosmetines problemas!
Fotoaparatas buvo gaminamas gana trumpai, iki 1983 m., kuomet Yashicą nusipirko kompanija Kyocera. Yashica FX-D yra paskutinė tikroji Yashica. Vėliau Kyocera atpigino gamybą, pradėjo gaminti Yashicas su daugiau plastikinių detalių ir daugiau problemų nei vien tik byranti vinilinė apdaila (FX-3 ir FX-7 modeliai).
Daugiau parametrų Camera-wiki.org:
http://camera-wiki.org/wiki/Yashica_FX-D
Taigi, kaip ir Contax atveju, einu į Kalvarijų turguje esančią audinių parduotuvę, perku dviejų rūšių odos atraižų, klausiu žmonos, kuri oda gražesnė, gaunu palaiminimą ir kerpu naują rūbą. Šįkart naudojau dvipusę lipnią juostelę, Contax'o atveju naudojau klijus, bet pagalvojau, kad gerai turėti galimybę lengvai pakeisti odą ateityje. Klijai gal per daug agresyvus būdas. Perrengimo medžiagų savikaina - apie 1 EUR. Perkant pakaitinę odą iš aki-asahi.com būtų kainavusi 18 USD, o kur dar prarastas meistravimo malonumas!
Štai kaip atrodė kūnelis prieš perrengimą:
O čia - su naujais rūbeliais:
Pasirodo, šis abiejų fotoaparatų trūkumas nėra atsitiktinis, nes kūnelius abiems gamino ta pati Yashica, gal ir apdailą iš to paties vinilo gamino. Smulkus palyginimas čia:
http://www.camera.portraits.srv2.com/139vfxd.htm
Trumpas Yashica FX-D Quartz pristatymas:
Išleistas 1979-1980 m., kartais vadinamas Contax 139 Quartz mažuoju broliu ar seserimi. Abu fotoaparatai turi vienodą Contax/Yashica bajonetą, todėl gali dalintis optika. Contax yra sunkesnis, didesnis ir solidžiau atrodantis, o Yashica dažnai būdavo naudojamas kaip antrasis fotografo fotoaparatas. Jis yra lengvesnis, mažesnis, bet valdymas labai panašus į Contax'o.
Kaip pagrindinis fotoaparato trūkumas pateikiamas dangos nepatvarumas ir įkyrus byrėjimas. O, kad visi aparatai turėtų tik tokias kosmetines problemas!
Fotoaparatas buvo gaminamas gana trumpai, iki 1983 m., kuomet Yashicą nusipirko kompanija Kyocera. Yashica FX-D yra paskutinė tikroji Yashica. Vėliau Kyocera atpigino gamybą, pradėjo gaminti Yashicas su daugiau plastikinių detalių ir daugiau problemų nei vien tik byranti vinilinė apdaila (FX-3 ir FX-7 modeliai).
Daugiau parametrų Camera-wiki.org:
http://camera-wiki.org/wiki/Yashica_FX-D
Taigi, kaip ir Contax atveju, einu į Kalvarijų turguje esančią audinių parduotuvę, perku dviejų rūšių odos atraižų, klausiu žmonos, kuri oda gražesnė, gaunu palaiminimą ir kerpu naują rūbą. Šįkart naudojau dvipusę lipnią juostelę, Contax'o atveju naudojau klijus, bet pagalvojau, kad gerai turėti galimybę lengvai pakeisti odą ateityje. Klijai gal per daug agresyvus būdas. Perrengimo medžiagų savikaina - apie 1 EUR. Perkant pakaitinę odą iš aki-asahi.com būtų kainavusi 18 USD, o kur dar prarastas meistravimo malonumas!
Štai kaip atrodė kūnelis prieš perrengimą:
O čia - su naujais rūbeliais:
Paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“
Šių metų pabaigoje užderėjo nemažai klasikinės fotografijos parodų. Viena iš jų - Vilniaus metraštininko Juozapo Čechavičiaus fotografijų paroda „Juozapas Čechavičius ir jo epocha fotografijoje“, kuri atidaryta Vilniaus paveikslų galerijoje.
Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.
Paroda veiks iki 2019 m. kovo 3 d.
Parodos pristatymas Vilniaus paveikslų galerijos svetainėje:
https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-juozapas-cechavicius-ir-jo-epocha-fotografijoje/
Straipsnis apie parodą „Verslo žiniose“:
https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/12/06/parodoje--fotografo-j-cechaviciaus-epocha
Straipsnis „Lietuvos žiniose“:
https://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/juozapo-cechaviciaus-atradimai-ir-isdaigos/277993
 |
| Juozapas Čechavičius. Šnipiškių Jėzaus koplyčia ir Neris (fragmentas). Apie 1873. VUB |
Paroda surengta minint fotografo Juozapo Čechavičiaus (lenk. Józef Czechowicz, 1818–1888) 200 metų gimimo jubiliejų, kuris yra įtrauktas į UNESCO atmintinų datų kalendorių.
Paroda veiks iki 2019 m. kovo 3 d.
Parodos pristatymas Vilniaus paveikslų galerijos svetainėje:
https://www.ldm.lt/artejanti-paroda-juozapas-cechavicius-ir-jo-epocha-fotografijoje/
Straipsnis apie parodą „Verslo žiniose“:
https://www.vz.lt/laisvalaikis/akiraciai/2018/12/06/parodoje--fotografo-j-cechaviciaus-epocha
Straipsnis „Lietuvos žiniose“:
https://www.lzinios.lt/Kultura-ir-pramogos/juozapo-cechaviciaus-atradimai-ir-isdaigos/277993
Juostelių dėžučių antras gyvenimas
 |
| Kosmo Foto nuotrauka |
https://kosmofoto.com/2017/12/16-ways-to-use-empty-film-canisters/
2017-ieji – juostų sugrįžimo metai
2013 metais kompanija Kodak paskelbė apie savo Ektachrome serijos pozityvinių juostų gamybos nutraukimą. Šis procesas prasidėjo 2009 metais ir gamintojai laikas nuo laiko paskelbdavo apie vienos ar kitos juostos mirtį, kol po keturių metų visiškai nutraukė skaidrinių juostų gamybą. Tuomet buvo kalbama apie ištisos epochos pabaigą, nes šios juostos buvo tapusios legendinėmis dėl savo išskirtinio lengvai atpažįstamo „vaizdelio“, jas labai išpopuliarino žurnalo National Geographic fotografai.
Atrodė, kad taip viskas ir pasibaigs, bet... Kodakas iškentė tik trejus metus ir paskelbė apie Ektachrome sugrįžimą! Ir tai žymi naujos epochos pradžią, nes tuo naujienos nepasibaigė. Gamintojai pradėjo skelbti apie juostų atgimimą ir netgi apie visiškai naujų juostų gamybos pradžią.
Jau kurį laiką vis pasigirsta pasisakymų, kad juosta atgims panašiai, kaip vinilinės plokštelės, kurių pardavimai vis auga. Iki šiol gana skeptiškai vertinau tokius pasisakymus, labiau kaip entuziastų wishful thinking, bet juostų sugrįžimas tikrai rodo gerą tendenciją. Jau pradedu tikėtis naujos epochos atėjimu :)
https://emulsive.org/articles/every-new-film-photography-stock-officially-announced-in-2017
Su Pasauline fotografijos diena!
 |
| Sasson digital camera, 1975. Photo courtesy of George Eastman House |
Ta proga linkiu apsilankyti šiuo metu veikiančiose fotoparodose:
Energetikos ir technikos muziejuje vyksta Kipro Kaspučio autorinė fotografijų paroda „Šašlykai“,
Nacionalinėje dailės galerijoje - dvi parodos: Izraelio menininko Sharono Ya'ari „Laukų ir miškų pozityvai“ bei Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.
Dar dalinuosi paskutiniu metu rastais įdomiais straipsniais apie fotografiją:
Apie analoginės fotografijos sugrįžimą,
Interviu su skaitmeninės fotografijos išradėju
Fotografijos parodos NDG - vasara
Nacionalinėje dailės galerijoje (NDG, www.ndg.lt) šiuo metu vyksta dvi didelės fotografijos parodos Sharono Ya‘ari „Miškų ir laukų pozityvai“ ir Adaukto Marcinkevičiaus „Optimistai ir skeptikai. 1954–1959 metų fotografijos“.
 |
| Adauktas Marcinkevičius. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto studentė, gimnastė, vėliau – teatro ir televizijos režisierė Irena Žvigaitytė-Bučienė (1940–2001). Vilnius, 1959 |
NDG edukacijos centro gidai liepos 13 ir 27 d. bei rugpjūčio 10 ir 24 d., 17 val. galerijos svečiams, įsigijusiems lankytojo bilietą, ves nemokamas ekskursijas po laikinas ekspozicijas.
Dalyvavimas ekskursijose be registracijos.
Sharonas Ya'ari - Izraelio šiuolaikinis menininkas. „Laukų ir miškų pozityvai“ - viena didžiausių autoriaus personalinių parodų Europoje ir pirmoji Lietuvoje. Tai fotografijos, kuriose nedaug dokumentikai būdingo atsitiktinumo ir spontaniškumo, netgi priešingai - dauguma vaizdų apmąstyti ar net sąmoningai sukonstruoti. Fotografiją autorius pasitelkia kaip priemonę, kuri leidžia koncentruotu vaizdu atskleisti erdvės, vietos, laiko, istorijos sankirtas ir iš šios sankirtos gimstančias prasmes.
Adauktas Marcinkevičius - genialus fotografas, jaunas palikęs šį pasaulį ir virš penkiasdešimties metų buvęs beveik pamirštas - sugrįžta su savo paroda Nacionalinėje dailės galerijoje. Fotografą labiausiai traukė meninė raiška ir, toldamas nuo grynojo dokumentalizmo, jis pasinėrė į poetinius vaizdinius. Nuo anuomet vyravusio socrealizmo kūrėjas stengėsi pabėgti ne ieškodamas novatoriškų sprendimų, o grįždamas į saugią laiko patikrintą patirtį ir kėlė tuos pačius klausimus, kuriuos XX a. pradžioje kėlė fotografijos meno pionieriai: apie vaizdo prasmę, fotografijos meno estetiką ir statusą, fotografo pašaukimą.
Plačiau apie parodas NDG svetainėje:
Planuoju sudalyvauti, rekomenduoju ir jums! :)
