Fotografuoju.lt

Prieš porą mėnesių Vilniuje duris atvėrė kamerinė meno erdvė „Šuplėda“. Tai antikvarinė krautuvėlė su joje esančia mini galerija fotografijai ar kitoms vaizduojamojo meno formoms.

Pradėkime nuo pavadinimo, ką reiškia „Šuplėda“? Prisipažinsiu, šio senoviško tarmiško žodžio nežinojau. Jis man primena „pelėdą“ ir išgirdus vis norisi dainuoti: „oi šu-plėėėėda, šu-plė-da!“. Pasižiūrėjau žodyne. Šuplėda reikšmė: 1. stalčius, dėžutė, lentyna; 2. prieskrynis; 3. lango stakta, rėmas. Kirčiavimas: šuplėdà. Labai įdomu, kad šiai erdvei tinka visos trys reikšmės: antikvarinės krautuvėlės dažniausiai yra eklektiškos kaip koks stalčius ar prieskrynis, o ši dar ir didelius langus turi.

Užsiminiau apie neįprastą vietą, taigi - „Šuplėda“ atsidarė... Kalvarijų turguje! Labai smagu matyti antikvariato ir meno erdvę tokioje iš esmės proziškoje aplinkoje. Vykstant parodos atidarymui susirenka nemažai meno mylėtojų, kurie suteikia įdomią aurą turgaus atmosferai.

Galerijoje jau vyko Vilniaus analoginės fotografijos ir kino festivalio paroda „Būtis ir buitis“, kurioje buvo eksponuojami  fotografų Eglės Činikės ir Tomo Tereko darbai.

Šiuo metu (iki spalio 24 d.) galerijoje vyksta fotomenininkės Jurgitos Wru paroda „52 savaitės“. Parodos pristatymas:

„52 savaitės“ – tai naujausia Jurgitos Wru serija iš jau šešerius metus trunkančio autoportretinio projekto, kuriame kas savaitę padaromas vienas autoportretas vienoje momentinėje nuotraukoje. Ši serija yra vizualus intymus dienoraštis – tylos ir savirefleksijos erdvė, kurioje momentiškai reziumuojama savaitės istorija apie emociją, būseną, nuotaiką. Tai trumpas sustojimas laike – savotiškas ritualas, grąžinantis į save ir pamažu kaupiantis savistabos archyvą.

Spalvų kaita, šviesos žaismas, dvigubos ekspozicijos ir ilgi išlaikymai atveria naujas savęs pažinimo galimybes. Šviesa tampa ne tik įrankiu, bet žaidimo partneriu, dialogo dalyve. Ji ir išryškina ir paslepia, tapdama dienoraščio bendraautore vedančia per savistabos kelionę.

Šios nuotraukos jau buvo eksponuojamos Suomijoje, kaip sakė pati autorė, anonsuodama savo parodą: „Iš Helsinkio į Kalvarijų turgų!“

Šuplėdos Facebook puslapis >>>

Visus fotografuojančius ir besimėgaujančius fotografija sveikinu su Pasauline fotografijos diena!

Atšilo oras, atėjo pavasaris ir Vilniuje užderėjo fotoparodų!

Sudalyvavau dviejuose atidarymuose, žiūriu dar dviejose galerijose vyksta veiksmas - karaliauja fotografija.

VDA parodų salėse TITANIKAS (Maironio g. 3), II a. balandžio 4 – gegužės 5 vyksta Remigijaus Treigio paroda TRIBŪNA, pavadinta pagal pirmąją jo fotografiją.

Nuoroda: https://www.vda.lt/lt/parodu-sales-titanikas/naujienos/remigijus-treigys-tribuna

R. Treigio parodos atidarymas

Man patiko tas specifinis atitrūkimas nuo realybės: autoriui nesvarbu, kur daryta nuotrauka, nes jis nesieja savo darbų su konkrečia vieta. Kita vertus, man asmeniškai buvo smagu atpažinti kai kurias vietas, kur tos fotografijos darytos.

Pabendravęs su autoriumi, išsiaiškinau, kad visi kadrai yra nemanipuliuoti, neklijuoti, nors prieš tai galėjau lažintis, kad kai kurios nuotraukos yra sukomponuotos iš kelių kadrų. Yra ir nuotraukų, kurios yra net ne nuotraukos, tai iš tiesų yra fotopopieriaus ir fotochemijos priemonėmis nutapyti paveikslai.

Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43), balandžio 4 – gegužės 4 dienomis vyksta Arūno Baltėno paroda ŽEMAIČIŲ ŠEIMOS ISTORIJA.

Nuoroda: https://www.photography.lt/lt/parodos/lietuvoje/esamos/zemaiciu-seimos-istorija.html

A. Baltėno parodos atidarymas

„Nuo 2009-tųjų metų iki šiol fotografuoju Kimčių šeimyną, gyvenančią atokiame vienkiemyje Mažeikių rajone. Tik pradėjus fotografuoti, šeimoje buvo: vyras, žmona, dvi dukros, sūnus ir vyro mama. Šiuo metu sodyboje gyvena vyras su žmona, mama mirė prieš kelis metus, vyriausia duktė ištekėjo ir turi tris vaikus, gyvena netoliese, jauniausia dukra ištekėjo šį pavasarį.

Per visus šiuos metus fotografavau šios šeimos kasdienius darbus visais metų laikais, šventes (vestuves, krikštynas, Velykas), laidotuves. Šeimos gyvenimas labai skiriasi nuo mums įprasto šių dienų ritmo: jie gyvena 19-o amžiaus troboje, turi daug naminių gyvulių, paukščių, dirba apie 50 hektarų žemės. Ypač artimi jų tarpusavio santykiai, nežiūrint sunkių darbų ir užklumpančių ligų bei kitų negandų, visi namiškiai puikiai sutaria ir pasitiki vienas kitu. "  – pasakoja Arūnas Baltėnas. 

Man paroda patiko ne tik fotografiniu, bet ir antropologiniu požiūriu: gana senovinį gyvenimo būdą gyvenančios šeimos istorija užfiksuota gana ilgoje laiko atkarpoje. Per tą laiką gimė mergaitės, jos užaugo, ištekėjo, užfiksuotos laidotuvės, bulviakasis - socialiniai-kultūriniai reiškiniai.

Pabendravęs su autoriumi, išsiaiškinau, kad autorius fotografuoja skaitmeniniais fotoaparatais, fotografuojant šį ciklą, pakeitė net tris. Nuotraukos visiškai nemanipuliuotos, beveik nekadruotos tik minimaliai sutvarkytos.

AP galerijoje (Užupio g. 24), I a., balandžio 1 – 14 dienomis vyksta Virgilijaus Usinavičiaus-Augulio paroda NEKADRUOTA VENECIJA.

Nuoroda: https://www.apgalerija.lt/event-info/nekadruota-venecija-i-virgilijaus-usinaviciaus-augulio-fotografijos-paroda

Apie parodą įkvėpusią kelionę į Veneciją autorius pasakoja: „Dar gerokai prieš švintant patraukiau pasižiūrėti naktinio miesto. Krantinėje jau būriavosi žmonės – žvejai lyg, su kažkokiomis lazdomis. Priėjau arčiau – fotografai su stovais. Ir kaukės. Naktyje, po žibintais, brėkštančio dangaus fone. Abipusis supratimas. Fotografų rojus. Ir daug jų, kaip aukso ieškotojų – kiekvienas savo auksinio kadro.“

Kadras iš V. Usinavičiaus parodos  „Nekadruota Venecija“

Nuotraukos, kurias eksponuoju – dalis to, ką parsivežiau iš šios kelionės prieš 3 metus. Fotografuota panoramine juostine Hasselblad Xpan kamera 24x65 mm – beveik dvigubai didesnis nei standartinis kadras. Visos nuotraukos nekadruotos, atspausdinau su rėmeliu – pilną kadrą. Manipuliacijų didelių nėra – specialaus užtamsinimo ar pašviesinimo. Labiau stengiausi pradirbti detales tamsiose ir šviesiose vietose. Kodėl juosta, didintuvas, be kompiuterio? Greičiau ir paprasčiau būtų. Bet juk ir pasaulyje yra žmonių, šaudančių lanku, keliaujančių dviračiais, gyvenančių be telefono ar kompiuterio. Dabar – tradicinės fotografijos atgimimas.

Vilniaus fotografijos galerijoje (Stiklių g. 4), balandžio 10 bus atidaryta Rimaldo Vikšraičio paroda VIETINIS.

Nuoroda: https://vilniausgalerija.lt/2024/04/05/vilniaus-fotografijos-galerijoje-atidaroma-rimaldo-viksraicio-personaline-paroda-vietinis/

Jau 15 metų Rimaldas Vikšraitis yra vienas geriausiai pasaulyje žinomų Lietuvos fotografų. Po 2009 metais Arlio fotografijos festivalyje pelnyto prizo, kuriam Rimaldą nominavo britų fotografijos legenda Martinas Parras, autoriaus parodos rengiamos visame pasaulyje, knygos ir katalogai leidžiami novatoriškų leidyklų, beveik nė viena Lietuvos fotografijos reprezentacija neapsieina be R. Vikšraičio darbų.

Kadras iš R. Vikšraičio parodos „Vietinis“

Tačiau parodoje „Vietinis“ žiūrovai bus pakviesti susipažinti su mažiau rodytais ir eksploatuotais ankstyvaisiais Rimaldo Vikšraičio kūriniais. Skirtingai nei populiariausiuose cikluose „Pavargusio kaimo grimasos“ ar „Vienkiemio godos“, 1975–1985 kurtose fotografijose dar ne tiek daug destruktyvių ar groteskiškų elementų, bet jau labai ryškus autoriaus siekis parodyti gyvenimo ir būties paradoksus bei komiškumą. Fotografavimas būnant savo fotografuojamųjų artimu pažįstamu, personažų netraktuojamu prašaliečiu, sukuria tik R. Vikšraičiui būdingą fotografijų atmosferą. Skirtingai nei daugelis menininkų, R. Vikšraitis vuajeristiškai nestebi ir neegzotizuoja lietuviškos periferijos, jis tiesiog ten yra, jis yra tos aplinkos vietinis. Kaip pastebėjo ir jau minėtas M. Parras, Rimaldo fotografijos nepasakoja apie kažką nepažinaus ar retai sutinkamo, jos fotografuotos taip, it fotografas pats dalyvautų tame vakarėlyje. Dėl tokio artumo savo fotografijų herojams tos komiškos ir paradoksalios situacijos niekada netampa pašaipomis ar egzaltuotais pasakojimais. Todėl ir vienos Kauno fotografijos galerijos išleistos R. Vikšračio knygos pavadinimas „Tikras pasaulis“, atrodo, galėtų apibendrintai nusakyti visą autoriaus kūrybos esmę.